Ekspertai teigia, kad iki šiol V. Putinas tikriausiai veikė remdamasis klaidinga prielaida, kad jo kariai gali priversti Ukrainą kapituliuoti be didelių karinių aukų. Todėl jis Rusijos invaziją laikė ribota ir priimtina rizika.
„Putinas nuolat ignoravo, vilkino arba tik iš dalies įgyvendino keletą, tikėtina, būtinų pragmatinių sprendimų, susijusių su jo invazija. Putinas nenorėjo įsakyti visiškos mobilizacijos po brangiai kainavusio Sjevjerodonecko ir Lysyčansko užėmimo 2022 m. birželio–liepos mėnesiais ir keleto nesėkmingų puolimų, kurie išeikvojo didžiąją dalį jo įprastinių karinių pajėgų.
Putinas ignoravo 2022 m. gegužę pasikartojančius Rusijos nacionalistų bendruomenės raginimus mobilizuoti rezervistus, paskelbti karą Ukrainai, įvesti karinę padėtį Rusijoje ir modernizuoti šaukimo į kariuomenę sistemą. Tikėtina, kad Putinas bijojo priešintis Rusijos visuomenei“, – rašoma analitikų ataskaitoje.
Kaip priduriama, Rusijos specialiosios tarnybos laukė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žlugimo, o Kremliaus propagandistai paskelbė iš anksto parašytą straipsnį apie Rusijos „pergalę“ 2022 metų vasario 26 dieną.
Analitikai teigia, kad Rusijos vyriausybės ekonominiai žingsniai rodo, jog V. Putinas ir jo komanda klaidingai manė, kad Vakarai dėl jo invazijos nesiims didelių išlaidų, palaikydami Ukraina.
Pralaimėjimas veržimosi į Kyjivą metu privertė Rusijos vadovybę priimti sunkius sprendimus. ISW pažymi, kad Rusijos prezidentas nelinkęs įsakyti sudėtingų permainų Rusijos ginkluotosiose pajėgose ir visuomenėje, kurios būtinos norint „išgelbėti“ jo karą.
