Toks unikalus įstatymas ne tik užtikrina teisinę neliečiamybę pasitraukus iš prezidento posto, bet ir faktiškai leidžia „būsimam buvusiam prezidentui“ ir ateityje daryti kai kuriuos nusikaltimus. Įstatymų projekto autoriai pasiūlė įtraukti skirsnį, kuriame būtų numatyta, kad „buvęs prezidentas iš esmės negali būti patrauktas į baudžiamąją ar administracinę atsakomybę“. Šiuo metu pagal Rusijos įstatymus buvusio šalies vadovo negalima teisti už veiklą, kuri buvo atlikta prezidentavimo laikotarpiu.
Buvusiam prezidentui, anot įstatymų projekto, teisinę neliečiamybę galima bus atšaukti tik už ypatingai sunkius nusikaltimus. Tuo pačiu šis įstatymas apsunkina patį neliečiamybės atšaukimo procesą.
Pasak vieno iš įstatymų projekto autoriaus, valdančiųjų parlamentaro Pavelo Krašeninikovo, šios taisyklės galiotų tik buvusiems Rusijos Federacijos prezidentams ir nebūtų taikomos pirmajam SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui, rašoma TASS.
„Su nuverstais diktatoriais retai kas bendrauja pagal jų sukurtas taisykles“
Praėjusią savaitę Rusijos parlamento Įstatymų leidybos komitetas patvirtino įstatymų projektą, kuriame numatoma buvusiems prezidentams skirti „imunitetą nuo teisinio persekiojimo iki gyvos galvos“. Tai jau antra paeiliui teisinė iniciatyva, kuri rūpinasi „buvusiu prezidentu“. Anksčiau buvo nuspręsta buvusį prezidentą skirti senatoriumi iki gyvos galvos, „The Washington Post“ rašo Rusijos opozicijos politikas Vladimiras Kara-Murza.
Šios iniciatyvos sutapo su Didžiosios Britanijos leidiniuose pasirodžiusiais pranešimais apie pašlijusią Rusijos prezidento Vladimiro Putino sveikatą. Straipsnių serijoje buvo skelbiama, kad dabartinis Rusijos prezidentas planuoja atsistatydinti po Naujųjų metų. Šią informaciją kategoriškai paneigė Kremliaus atstovai.
„Vienas iš įstatymų projekto autorių Andrejus Klišas <…> patvirtina tai, ką analitikai jau seniai laiko didžiausia Putino baime: kad jį gali patraukti atsakomybėn, jeigu jis neteks savo Kremliaus ofiso apsaugos“, – tvirtina. V. Kara-Murza.
Pasak politiko, ši V. Putino baimė yra suprantama. „Per du savo buvimo valdžioje dešimtmečius Putinas padarė daug dalykų, už kuriuos galėtų būti patrauktas atsakomybėn tiek ir pagal vidaus, tiek ir tarptautinę teisę – nuo rinkimų falsifikavimo, oponentų sodinimo į kalėjimus, žiniasklaidos suvaržymų ir kitų piktnaudžiavimų valdžia iki žvėriškumų, darytų konfliktų Čečėnijoje, Gruzijoje, Ukrainoje ar Sirijoje metu. O taip pat kyla klausimų dėl Putino sąsajų su nusikaltimais, įskaitant 2015-aisiais įvykdyto jo pagrindinio oponento, buvusio vicepremjero Boriso Nemcovo, nužudymo“, – įsitikinę V. Kara-Murza.
Pasak opozicijos atstovo, V. Putinas, tikriausiai, jau pastebėjo nerimą keliančius signalus režimui – nuo gatvių protestų Maskvoje ir Chabarovske iki žeminančių valdančiųjų pralaimėjimų savivaldos rinkimuose ir paties V. Putino reitingų ženklaus kritimo visuomenėje, iki augančio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno populiarumo.
„Paskutinių dienų teisinės priemonės – tai bandymas apsidrausti. Problema Putinui čia yra ta, kad su nuverstais diktatoriais retai yra bendraujama pagal tas taisykles, kurias jie patys sukūrė. Paklauskite generolo Pinočeto“, – „Washington Post“ rašo V. Kara-Murza.
Daugiau apie vakciną žiūrėkite TV3 reportaže:
