Konspiracijos teorijos dėl Velso princesės ir jos mylimojo Dodi Fayedo mirties neduoda žmonėms ramybės net ir praėjus daugiau nei 20 metų nuo nelaimės.
2004-aisiais seras Johnas Stevensas vadovavo policijos tyrimui, norėdamas išsiaiškinti, ar yra pagrindo abejoti oficialiomis teismo medicinos ekspertų išvadomis.
Tragiška avarija
Tą 1997 m. rugpjūčio 31 d. rytą „Mercedes“ priekyje sėdėjo vairuotojas Henri Paulas, asmens sargybinis Trevoras Reesas-Jonesas, o galinėse sėdynėse buvo princesė Diana ir Dodi Fayedas.
Niekas, išskyrus T. Reesą-Jonesą, nebuvo prisisegę saugos diržo. Smūgio metu vairuotojas H. Paulas trenkėsi į vairą ir jo patirti sužalojimai tai atspindėjo. Tačiau, praėjus kelioms mikrosekundėms, į iš galo rėžėsi D. Fayedas, didelis vyras, kuris vis dar skriejo beveik 100 kilometrų greičiu, savo prisiminimuose dėsto ekspertas Richardas Shepherdas.
Henris suveikė kaip Dodi oro pagalvė, tačiau pats akimirksniu žuvo. Neišgyveno ir egiptiečių milijardieriaus Mohamedo El Fayedo sūnus režisierius.
Dianai pasisekė kiek labiau, nes Trevoras sėdėjo priešais ją ir buvo prisisegęs. Asmens sargybiniai paprastai nesisega saugos diržų, nes šie riboja judėjimą, tačiau akivaizdu, kad šįkart buvo nuspręsta prisisegti – galbūt įtarimų kėlė H. Paulo vairavimo gebėjimai, o gal spėjo paskutinę akimirką jį užsisegti prieš smūgį.
Patologoanatomo teigimu, saugos diržas prilaikė apsauginį, smūgį Dianai, kuomet jos kūnas katapultavosi iš galo į mašinos priekį, paminkštino ir oro pagalvė.
„Iš tikrųjų ji susilaužė tik kelis kaulus ir patyrė nedidelę krūtinės traumą, tačiau pažeidė ir vieną nedidelę veną plaučiuose“, – pasakojo R. Shepherdas.
Atvykusiems medikams princesė Diana iš pradžių atrodė sužeista, tačiau stabilios būklės. Maža to, ji dar buvo sąmoninga. Tuo metu visi sutelkė dėmesį į T. Reesą-Jonesą, tačiau princesės pažeistos venos lėtai kraujavo pažeisdamos gyvybiškai svarbų organą.
Greitosios pagalbos automobilyje ji pamažu pradėjo prarasti sąmonę. Kai ją ištiko širdies smūgis, buvo stengiamasi gaivinti, o ligoninėje moteris pateko į operacinę, kur gydytojai galų gale nustatė problemą ir bandė dar ją išgelbėti. Deja, jau buvo per vėlu.
„Jeigu tik“
Venos kraujavimo didžiausia problema ta, kad procesas vyksta palyginus labai lėtai, todėl pakankamai sunku nustatyti problemą. Net kai sužalojimas yra aptinkamas, jį sunku efektyviai gydyti.
„Šis specifinis sužalojimas yra toks retas, kad per visą savo karjerą nemanau, kad esu aptikęs dar vieną tokį patį“, – „Daily Mail“ cituojamas R. Shepherdas.
Anot jo, princesė Diana patyrė labai nedidelę traumą, tačiau netinkamoje vietoje. „Jos mirtis yra tai, ką mes sakome beveik kiekvienos mirties akivaizdoje, pavyzdys: jeigu tik. Jeigu tik ji būtų trenkusis į sėdynę priekyje šiek tiek kitu kampu. Jeigu tik ji būtų išmesta į priekį keliomis dešimtimis kilometrų per valandą lėtesniu greičiu. Jeigu tik ji nedelsiant būtų paguldyta į greitosios automobilį. Bet labiausiai, jeigu tik ji pati būti priėmusi tinkamą sprendimą – prisisegusi saugos diržą“, – aiškino jis.
Mokslininko teigimu, tokiu atveju „ji greičiausiai būtų po poros dienų pajuodusiais paakiais, šiek tiek varžoma lūžusių šonkaulių ir su diržu per petį, prilaikančiu lūžusią ranką“.
„Bet aš visiškai sutikau su tyrimo išvadomis. Tai buvo tragiška avarija“, – savo knygoje rašė ekspertas.
Teismo medicinos patologas Richardas Shepherdas dirbo tirdamas tragiškiausius pastarųjų dešimtmečių įvykius – 9/11 išpuolį, 2005-ųjų Londone įvykdyto teroro išpuolio metu ir princesės Dianos mirties aplinkybes. Vieno interviu metu jis tvirtino, kad per savo beveik 4 dešimtis metų trunkančią karjerą atliko 23 tūkst. skrodimų.
