Viena iš pagrindinių priežasčių – itin ilga fronto linija, kuri trukdo sukoncentruoti pajėgas puolimo operacijoms, nes reikia išlaikyti gynybines linijas ir ten tenka dislokuoti didžiąją dalį mobilizuotųjų pajėgų.
Britų kariuomenės, kuri remiasi žvalgybos pateikiama informacija, atstovų teigimu, abi kariaujančios pusės bando iš visų jėgų sukaupti dar nenaudojamas smogiamąsias pajėgas, kurios gebėtų įgyvendinti proveržį, nes didžioji dalis jų mobilizacinių pajėgų yra nukreipiama į fronto liniją, kuri nusidriekė net per 1,2 tūkst. kilometrų.
„Pastarosiomis savaitėmis karinėse operacijose matyti tendencijų, kurios buvo matomos nuo pat karo pradžios, tęstinumas: esant lygioms kitoms sąlygoms, svarstyklės dažniausiai krypsta besiginančiųjų pusėn“, – aiškinama pranešime.
Britų žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad pietine kryptimi ukrainiečių pajėgų judėjimas „išlieka statiškas“, stringant tarp dviejų gerai įtvirtintų Rusijos gynybinių pozicijų. Tuo pat metu rusų bandymas apsupti ir sutriuškinti Avdijivkoje (Donecko sritis, Rytų Ukraina) įsitvirtinusias Ukrainos pajėgas patyrė triuškinančią nesėkmę taip pat dėl geros ukrainiečių gynybos.
Pažymima, kad tai nulemti galėjo dar viena stagnacijos fronte priežastis – gana ribotos galimybės naudotis taktine aviacija: abi pusės išlaiko patikimą oro gynybą. Tai trukdo šturmo lėktuvams ar naikintuvams užtikrinti efektyvų antžeminių pajėgų palaikymą iš oro.
Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno teigimu, karas Ukrainoje pasiekė naują fazę, virsdamas iš pozicinio į sekinimo, o tai yra paranku daugiau karinių ir žmogiškųjų resursų turinčiai Rusijai.
