Kaip rodo negalutiniai rinkimų rezultatai, centro dešinė Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) pasirodė prasčiausiai per savo istoriją regioniniuose rinkimuose, vykusiuose šalies pietvakariuose Badeno-Viurtembergo ir Reino krašto-Pfalco žemėse.
Naujai išrinktas CDU vadovas Arminas Laschetas pripažino, kad vyriausybei nepavyko sėkmingai susitvarkyti su pandemija, o prasti rinkimų rezultatai įvardyti kaip didėjančio visuomenės nepasitenkinimo rezultatas.
"[Koronaviruso] krizė veikia visus šalies gyventojus, ir dėl to kyla nesutarimų dėl [koronaviruso krizės] valdymo. [Šiuo atžvilgiu] turime patobulėti“, – reporteriams Berlyne sakė jis ir pripažino, kad rinkimų rezultatai buvo „nuviliantys“ Krikščionių demokratų sąjungai.
CDU regioninės partnerės Bavarijoje Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) vadovas Markusas Soederis rinkimų rezultatus pavadino „žadintuvo skambučiu“ konservatyviai sąjungai, taip pat pabrėžė vyriausybės klaidas bandant pažaboti koronavirusą.
Anot jo, partija turi įrodyti, kad ji gali „vadovauti gerai ir patikimai“, besirengiant parlamento rinkimams, ir pasiūlyti ateities viziją.
CDU-CSU aljansas „turi atsakyti į šiuos klausimus ir turi [tai padaryti] ryžtingai“, – pridėjo jis.
„Kaukių skandalas“
Pralaimėjimo sekmadienį priežastimi įvardytas balsuotojų nepasitenkinimas dėl lėto vakcinavimo, vėlavimo pradėti masiškai tirti CODI-19 sparčiaisiais testais ir didėjančio sergamumo, nepaisant kelis mėnesius taikytų griežto karantino priemonių.
Keletas dienų iki regioninių rinkimų konservatyvųjį aljansą sukrėtė žinia, kad prasidėjus pandemijai kai kurie įstatymų leidėjai pelnėsi iš kaukių įsigijimo sandorių.
Trys konservatyviojo bloko parlamentarai atsistatydino, o CDU-CSU aljansas įpareigojo visus savo įstatymų leidėjus deklaruoti bet kokį pelną, gautą dėl koronaviruso krizės, taip pat pažadėjo „nulinės tolerancijos“ politiką.
Prasti rinkimų rezultatai taip pat iškėlė klausimų dėl konservatorių šansų visuotiniuose parlamento rinkimuose rugsėjo 26-ąją, kai vokiečiai išrinks kadenciją baigiančios A. Merkel įpėdinį.
„Tai negali tęstis“, – rašė savaitraštis „Der Spiegel“ ir pridūrė, kad A. Merkel „namus apėmęs gaisras“.
Pirmasis sprendimas turėtų būti paskelbti aljanso kandidatą į kanclerius, siūlo „Der Spiegel“.
A. Laschetas turi „išsivaduoti iš Merkel šešėlio“ ir „įvardyti, už ką pasisako partija“ – dienraščiui „Bild“ sakė Mainco universiteto istorikas Andreasas Roedderis.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad kanclerio kėdėje vokiečiai norėtų matyti M. Soederį, tačiau jis dar nepaskelbė norintis kandidatuoti.
A. Laschetas sakė, kad konservatoriai laikysis plano iškelti kandidatą tarp Velykų balandžio pradžioje ir Sekminių gegužės 23-iąją.
„Žaliųjų pagreitis“
Pasak preliminarių rinkimų rezultatų Angelos Merkel CDU turtingoje Badeno-Viurtembergo žemėje surinko tik 24 proc. balsų. Prieš penkerius metus CDU joje gavo 27 proc. balsų.
Badenas-Viurtembergas išsiskiria iš kitų Vokietijos žemių, kad ją daugiau nei dešimtmetį valdo premjeras iš Žaliųjų partijos, Winfriedas Kretschmannas.
72-ejų Kretschmannas ir jo ekologiškoji centro kairės partija gavo 32,6 proc. balsų.
Pastaruoju metu Žaliųjų partijos palaikymas didėja dėl didėjančio nerimo klimato kaitos ir jiems gali tekti kertinis vaidmuo formuojant naująją vyriausybę po rugsėjo rinkimų.
Vienas iš Žaliųjų partijos vadovų Robertas Habeckas pirmadienį džiaugėsi rezultatu, kurį pavadino „svarbiu ženklu, kad žmonės yra pasiryžę suteikti mums atsakomybę, ir mandatus, [bei] savo pasitikėjimą“ sunkiu metu.
Šalia esančiame Reino krašte-Pfalce premjerė Malu Dreyer ir jos centro kairioji Socialdemokratų partiją (SPD) pasiekė dar vieną pergalę su apytiksliai 36 proc. balsų.
Krikščionių demokratų sąjunga gavo 28 proc. balsų. Tai buvo nuosmukis, palyginus su 2016-ųjų rinkimais, kai už CDU balsavo 32 proc. dalyvavusių.
Konservatoriai susiduria su problemomis Vokietijai ruošiantis trečiajai COVID-19 bangai, nors šalis toliau palaipsniui atidaro mokyklas ir nebūtinų prekių parduotuves.
Vokietijos Roberto Kocho užkrečiamųjų ligų institutas prognozuoja, kad iki balandžio vidurio naujų užsikrėtimų skaičius gali perkopti gruodį fiksuotą piką, kai per dieną buvo nustatoma 30 tūkst. naujų ligos atveju.
A. Merkel ir 16 Vokietijos federalinių žemių premjerai aptars tolesnius žingsnius prieš pandemiją kovo 22-ąją.