Nenumaldomas planetos kaitinimas tęsėsi ir 2021 m., o pastarieji septyneri metai yra karščiausi kada nors užfiksuoti.
Europos klimato stebėjimo tarnybos „Copernicus“ paskelbti duomenys parodė, kad praėjusieji metai buvo penkti karščiausi metai nuo matavimų pradžios, nepaisant šaldančio La Niña poveikio Ramiajame vandenyne.
„Kaskart, kai planetos karste pastebime kitos vinies ženklus, darosi sunku pasakyti ką nors naujo“, – teigė Londono imperatoriškojo koledžo Granthamo instituto pirmininkas Brianas Hoskinsas.
Europoje praėjusi vasara buvo karščiausia istorijoje. Prie visko prisidėjo mirtini gaisrai, karščio bangos pietuose bei potvyniai šiaurėje. Tačiau 2021-ieji apskritai buvo tik šiek tiek šiltesni nei įprastai, nes žiema Vakarų Europoje buvo itin šalta.
Šiaurės Amerikoje ekstremalios vasaros temperatūros sumušė vietos rekordus ir sukėlė niokojančius miškų gaisrus. Nors pasaulinis atšilimas gali atrodyti „laipsniškas“, sakė JK Nacionalinio atmosferos mokslų centro klimatologas Rowanas Suttonas, 2021 m. visame pasaulyje pastebėti įvykiai turėtų būti „smūgis į veidą, kad politikai ir visuomenė atsibustų ir suprastų klimato situacijos skubumą“.
Nėra jokių gerėjimo ženklų. Nepaisant to, kad metai taip pat buvo pažymėti dideliu nauju politiniu spaudimu kovoti su tarša, sukeliančia klimato kaitą, anglies dioksido ir metano koncentracija toliau didėjo, sakė „Copernicus“.
2021 m. anglies sunaudojimas šoktelėjo 9 proc., kai pasaulio ekonomika vėl pabudo po pandemijos, ir Kinija su Indija grįžo prie anglies.
Be to, mokslininkai negalėjo paaiškinti paslaptingo metano kiekio atmosferoje šuolio 2020 ir 2021 m. „Copernicus“ nustatė, kad stiprių šiltnamio efektą sukeliančių dujų pagausėjimas buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei per pastaruosius 17 metų.
Metanas gali būti išgaunamas iš įvairių šaltinių – tiek natūralių, tiek pramoninių. Didžioji pastarųjų dalis gaunama iš naftos ir dujų gavybos, kasybos ir žemės ūkio. Tačiau pasaulinis šių šaltinių stebėjimas yra gana prastas.
Gruodžio mėn. ES pasiūlė metano emisijų mažinimo strategiją, kuri labai priklausė nuo būtinybės išmatuoti ir patikrinti dujų šaltinius.
„Tik ryžtingomis pastangomis, paremtomis stebėjimų įrodymais, galime iš tikrųjų pakeisti savo kovą su klimato katastrofa“, – sakė „Copernicus“ atmosferos stebėjimo tarnybos direktorius Vincentas-Henri Peuchas.
