Taiwanas nėra Kinijos sala, tai nepriklausoma respublika, tik dar ne visos pasaulio šalys pripažino, nors de fakto jau laisva, tik de jure belieka pripažinti. Čia JT turėtų užsiimt.

Vidas Rachlevicius
7 val. ·
Iš karto pasakau, kad tai nėra pokalbis apie Pranciškų teologą ar ganytoją. Vatikanas yra valstybė, tiesa, labai specifinė, o Popiežius yra jos vadovas. Kiekvieno valstybės vadovo svarbiausia pareiga ir misija – išlaikyti esamas teritorijas ir stiprinti ją. Dauguma žmonių, kuriems Popiežius asocijuojasi tik su Urbi et Orbi arba pavieniais siužetais TV naujienų laidose, laiko jį kairiuoju liberalu. Tai tiesa, bet šis šydas maskuoja kitą, svarbesnę strateginę misiją. Daug kas labai santūrią Popiežiaus Pranciškaus poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos karo laikė jo asmeniniu požiūriu į pasaulį, tačiau iš tiesų tai yra jo vadovaujamos Bažnyčios politika ir strategija. Bažnyčios, kuri tam, kad neprarastų pozicijų ir valstybės teritorijų, savo galias iš praeities turi subtiliai perkelti į dabartį bei ateitį. Daugelis mano, kad Popiežius Pranciškus trejus metus „blogus žingsnius“ ir „klaidas“ dėl karo Ukrainoje darė todėl, kad buvo ryžtingas pacifistas, kai kurios jo kalbos ir komentarai politkorektiškai buvo vadinami „netinkamais“. Tačiau to priežastis – visai kita: būtent išgyvenimo strategija ir stiprių partnerių paieška verčia Bažnyčią būti atsargią, sutelkti dėmesį ne į Europą, o į Šiaurės ir Pietų Ameriką, Aziją ir Afriką, ir konservatyviąją pasaulio gyventojų dalį.