S. Sumlenis yra Berlyne įsikūrusios ekspertų grupės Europos atsparumo iniciatyvų centro įkūrėjas ir vykdomasis direktorius. Jis – rusų kilmės žurnalistas, politikos mokslų daktaras ir Europos teisės magistras.
Liepos pabaigoje, kalbėdamas Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos posėdyje, V. Putinas pareiškė, kad Maskva panaudos visas turimas priemones, kad apsaugotų sąjungininkę Baltarusiją nuo galimų išpuolių.
Tokia retoriką V. Putinas pasitelkė po to, kai Lenkija, reaguodama į karinės bendrovės „Wagner“ veiksmus Baltarusijoje, sustiprino savo sienų saugumą ir karius perkėlė į rytinę šalies dalį. Kreipdamasis į Lenkijos vadovus, diktatorius sakė, kad jie neva „pamiršo, kad vakarinė Lenkijos dalis yra Stalino dovana šaliai“.
Savo „Twitter“ paskyroje S. Sumlenis pateikė išsamią šių V. Putino žodžių analizę.
Putinas iš anksto pasakė, ko siekia
„Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas grasina Lenkijos suverenitetui, kvestionuodamas Lenkijos sienas ir vadindamas dabartinę Lenkijos formą „Stalino dovana (nedėkingiems) lenkams“. Kodėl tai nepaprastai svarbu, kaip atkartoja Putino Ukrainos politiką ir ką tai reiškia.
Turime atsiminti, kad Putinas visada labai aiškiai išdėsto savo planus ir argumentus. Tai nereiškia, kad jis nemeluoja (jis meluoja nuolat), bet jo tikslai ir žingsniai yra akivaizdūs. Tiesiog reikia mokėti skaityti Putino pareiškimus“, – rašė S. Sumlenis.
Čia jis priminė, kad likus pusmečiui iki įsiveržimo į Ukrainą, V. Putinas paskelbė rašinį „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“. Jame Rusijos diktatorius tvirtino, kad Ukraina yra Rusijos provincija, kuriai žemės taip pat yra „dovanotos“.
„Didžiausia Rusijos valstybinė televizija „Rossia“ reguliariai kartojo šį pasakojimą, skelbdama „Rusijos carų, Lenino, Stalino, Chruščiovo“ ir kt. „dovanų“ žemėlapius Ukrainai. Apskritai tai buvo pasakojimas „jūsų nėra, jūsų egzistavimas yra atsitiktinumas, priklausantis nuo mūsų geranoriškumo“. Taigi dabar Putinas žaidžia ta pačia korta, kuria žaidė kelis mėnesius prieš savo plataus masto invaziją į Ukrainą“, – toliau rašė S. Sumlenis.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju grėsmės lygis didesnis dėl Baltarusijoje esančių Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ pajėgų.
Kaip žinia, liepos 25 d., viešėdamas pas V. Putiną, Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijoje dislokuoti „Wagner“ kariai „nori aplankyti Lenkijos miestus Varšuvą ir Žešuvą, kurių nekenčia“. S. Sumlenis pastebi, kad V. Putinas dažnai pasinaudoja A. Lukašenka, išbandydamas įžūlius pareiškimus.
„Tuo pat metu matome didžiausią Baltarusijos (de facto Rusijos) „pabėgėlių“ spaudimo prieš Lenkiją eskalaciją. Pirmą kartą po kelių mėnesių Baltarusijos ir Lenkijos sieną bandančių kirsti „pabėgėlių“ skaičius viršijo 300 per dieną.
2021 metais Rusijos valdoma Baltarusija jau bandė infiltruoti į Lenkiją ginkluotų vyrų, naudodama žmogiškąjį skydą iš moterų ir vaikų“, – rašė S. Sumlenis.
Ar bijoti naujo puolimo?
Atsižvelgdamas į V. Putino bei A. Lukašenkos pareiškimus bei akivaizdžiai eskaluojamą bandymą užtvindyti Lenkiją migrantais, S. Sumlenis kelia diskusinį klausimą, ar reikia bijoti naujo Rusijos puolimo bei kaip tai dera su Rusijos doktrina.
„Pirma, turime suprasti, kad niekas labiau neskatina Putino mūsų pulti kaip Putino pastebimas mūsų silpnumas. Sakyčiau, jei Vakarai demonstratyviai smogtų „Wagner“ stovyklai Baltarusijoje raketomis (juk Putinas sako, kad „Wagner neegzistuoja, ar ne?), tai lemtų deeskalaciją.
Tačiau Vakarai (dar kartą) nusprendė nieko nedaryti, bergždžiai vildamiesi, kad audra praslinks pro šalį. Ir nutiko būtent taip, kaip nutinka visada, – Putinas veržiasi toliau, bandydamas rasti savo agresijos ribas (ir jų neranda), – toliau rašė S. Sumlenis.
Čia pat jis pridūrė manantis, kad dėl slapto „Wagner“ pajėgų Lenkijos sienos kirtimo jau yra apsispręsta.
„Tai visiškai atitinka Putino tobulos operacijos idėją: jis paneigs ir savo ryšius su „Wagner“ („Jie nėra mano armija, jie net sukilo prieš mane!“), o „Wagner“ kariai įžengs į Lenkiją iš Baltarusijos („Aš nekontroliuoju Baltarusijos! Tai atskira šalis!“)“, – svarstė politologas.
Trys scenarijai
Tiesa, S. Sumlenis mano, kad „didžiausias V. Putino prarastas šansas“ buvo pradėti hibridinę ataką prieš Baltijos šalis 2020–2021 m., nes anuomet Vakarai manė, kad Rusijos kariuomenė nenugalima.
„Jis galėjo užimti valstybių teritoriją pirmu smūgiu (dėl jų mažo dydžio) ...ir tada NATO šalys, tokios kaip Vokietija, Prancūzija ir JAV, būtų likusios prie derybų, bijodamos „branduolinio Armagedono“ (nes nežinojo, kad Rusijos kariuomenė silpna). Tačiau Putinas prarado šią galimybę po to, kai užpuolė Ukrainą, kuri jam atrodė kaip didesnis prizas“, – rašė S. Sumlenis.
Baigdamas savo apžvalgą, S. Sumlenis rašo, kad dabar iš Rusijos galima tikėtis trijų dalykų. Pirmiausiai – retorikos eskalavimo bei beprotiškų grasinimų Rusijos televizijoje, grasinančių Dmitrijaus Medvedevo ir Sergejaus Lavrovo pareiškimų.
Antra, pasak analitiko, reiktų laukti ir tikrų bandymų veržtis – čia jis turi omenyje naujas Baltarusijos keliamas pabėgėlių bangas ir bandymų rengti kibernetines atakas prieš Lenkiją ir Baltijos šalis.
„Ar matysime ginkluotas kovas Lenkijoje? Nežinau. Ką aš žinau: turime prisiminti 2014 m. Ukrainoje išmoktą pamoką. Jei matote neatpažintą (ginkluotą) asmenį, bandantį užgrobti miesto rotušę ar policijos nuovadą? Nekalbėkite su juo, nelaukite. Kuo greičiau jį nušaukite. Tai padeda“, – turėdamas omenyje žaliuosius žmogeliukus Kryme, rašė S. Sumlenis.
