Izraelis neturėtų tikėtis, kad Europos lyderiams greitai pasimirš dešimčių tūkstančių palestiniečių mirtys Gazoje, net jei Donaldo Trumpo pasiūlytas susitarimas dėl taikos užtikrins karo baigtį. Taip atvirai privačioje aplinkoje kalba diplomatai, politikai ir valdininkai Briuselyje, Londone ir kituose miestuose. Jų įsitikinimu, jų darbas spaudžiant Izraelį sudaryti paliaubas davė rezultatų ir turi būti tęsiamas.
Po dvejų karo metų daugumai politikų ir diplomatų palengvėjo, kai buvo išlaisvinti Izraelio įkaitai ir kad pagaliau atsirado taikos prošvaisčių. Visgi dalis jų, kalbinami „Politico“, išreiškė abejones dėl esminėmis laikomų JAV prezidento iniciatyvos dalių. Pasak jų, dar per anksti švelninti diplomatinį spaudimą Izraelio valdžios atstovams, ir ne tik todėl, kad jų pačių rinkėjai dar nėra pasirengę žiūrėti į priekį.
Būtina reikalauti atsakomybės, teisingumo ir tinkamai finansuojamo atstatymo plano karo suniokotai Gazai, kurioje žuvo daugiau nei 60 tūkst. žmonių, sakė Europos valdininkai, politikai ir diplomatai tuo metu, kai Egipte buvo pasirašomas susitarimas karui, kilusiam po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį, užbaigti.
„Mūsų spaudimas vis dar svarbus“, – sakė vienas ES valdininkas, kuriam, kaip ir kitiems čia cituojamiems asmenims, buvo suteiktas anonimiškumas.
„Jei norime nuimti visą spaudimą, Izraelis pirmiausia turi įvykdyti savo įsipareigojimus“, – pabrėžė jis.
Dėl karo Gazoje per pastaruosius dvejus metus Europos visuomenėje atsirado didelis susiskaldymas, o aukščiausio lygio Europos Sąjungos politikų tarpe kilo nesutarimų. Humanitarinei krizei Gazoje gilėjant, Europos miestuose vyko palestiniečius palaikantys protestai. Be to, padaugėjo antisemitinių išpuolių prieš sinagogas ir kitus žydų objektus.
Palaipsniui ES lyderiai prarado kantrybę ir apkaltino Izraelio premjero Benjamino Netanjahu administraciją „žmogaus veiksmų sukeltu badu“ Gazos Ruože, kur Tel Avivas vykdė „Hamas“ organizacijos likvidavimo operaciją.
Emmanuelio Macrono vadovaujama Prancūzija praėjusį mėnesį specialioje Jungtinių Tautų konferencijoje ėmėsi iniciatyvos pripažinti Palestinos valstybę. Tarptautiniu lygiu pasigirdo vis daugiau raginimų Izraeliui nutraukti puolimą ir leisti pristatyti pagalbą į Gazą.
Europos Komisija pasiūlė įvesti eilę sankcijų prekybai ir kitam bendradarbiavimui su Izraeliu bei nustatyti baudas. Galiausiai 27 ES valstybėms narėms nepavyko susitarti dėl šių priemonių, bet planų bendrija neatsisakė.
Tikėtina, kad Europos šalių ginčai tęsis toliau, kadangi ES šiuo metu svarsto, ar atsiimti savo grasinimus dėl sankcijų įvedimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
