Šiuo metu, kai vėl skamba raginimai siekti stabilumo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo, nedaug projektų gali prilygti siūlomo Beringo sąsiaurio taikos tunelio simbolinei ir praktinei reikšmei.
XIX a. svajonės: tunelis, kurio niekas nepamiršo
Idėja sujungti Euraziją ir Šiaurės Ameriką per Beringo sąsiaurį atsirado dar XIX a. pabaigoje. 1890 m. Williamas Gilpinas, pirmasis Kolorado teritorijos gubernatorius, pasiūlė nutiesti tarpžemyninę geležinkelio liniją su tuneliu po Beringo sąsiauriu kaip dalį pasaulinio transporto tinklo.
1905 m. Rusijos caras Nikolajus II davė preliminarų sutikimą tirti geležinkelio tunelio statybos galimybę, tačiau 1907 m., po 1905 m. revoliucijos kilus politiniam nestabilumui ir baimei dėl Amerikos įsikišimo, jo vyriausybė atšaukė paramą.
1945 m. Potsdamo konferencijoje Sovietų Sąjungos lyderis Josifas Stalinas JAV prezidentui Harry Trumanui pasiūlė sujungti jų geležinkelių tinklus tuneliu arba tiltu, tačiau H. Trumanas atsisakė dėl Šaltojo karo įtampos.
Kinija svajoja: greitieji traukiniai per Arktį
Produktyvinių jėgų tyrimo taryba (SOPS), bendra Rusijos mokslų akademijos ir Ekonomikos plėtros ministerijos institucija, buvo pagrindinis variklis, skatinęs šiuolaikinę Rusijos poziciją dėl Beringo sąsiaurio projekto.
1990-aisiais akademiko Aleksandro Granbergo vadovaujama SOPS koordinavo daugiadisciplininius tyrimus. Taryba numatė papildomą naudą, pavyzdžiui, energijos efektyvumo padidėjimą dėl tinklų integracijos ir didelių išteklių plėtrą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, todėl SOPS tapo pagrindiniu žinių centru, skatinančiu projekto įgyvendinimą Rusijoje.
2014 m. Kinijos valstybinis laikraštis „Beijing Times“ pranešė apie Kinijos inžinierių pasiūlymą nutiesti greitųjų traukinių liniją iš Pekino į Aliaską per 200 kilometrų ilgio Beringo sąsiaurio tunelį, neoficialiai vadinamą „Kinija-Rusija-Kanada-Amerika“ maršrutu. Nors tai nebuvo oficialus vyriausybės planas, jis atitiko Kinijos viziją.
Simbolinė ir praktinė reikšmė
Beringo sąsiauris, istoriškai skyręs JAV ir Rusiją, gali tapti partnerystės simboliu. Siūlomas tunelis galėtų skatinti dialogą, bendradarbiavimą ir infrastruktūros plėtrą, tačiau reikalingi aiškūs susitarimai dėl valdymo, saugumo ir vietinių bendruomenių įtraukimo.
Siūlomas 6 000 km interkontinentinis koridorius galėtų jungti geležinkelį, elektros tinklus, optinius kabelius ir vamzdynus. Projekto kaina – 50–100 mlrd. JAV dolerių, o potenciali nauda – trumpesnės kelionės tarp Azijos ir Šiaurės Amerikos bei papildoma infrastruktūra atokiems regionams.
Arkties iššūkiai: amžinasis įšalas
Tunelio įgyvendinimą stabdo daugybė iššūkių. Nors pats Beringo sąsiauris yra seklus ir stabilus, pagrindinė problema – tūkstančių kilometrų geležinkelio statyba per Arkties tundrą, kur temperatūra siekia –50 °C, žemė yra nuolat užšalusi, o statybos sezonai labai trumpi.
Drėgmė ir sūrus vanduo kelia papildomą korozijos riziką. Krovinių srautų prognozės, pvz., Rusijos geležinkelių teiginys, kad tunelis galėtų pervežti 3 proc. pasaulio krovinių, analitikų laikomos per daug optimistinės, nes jūra išlieka pigesne alternatyva.
Be to, nors Rusija turi ilgalaikius planus plėtoti transporto koridorius į Čiukotką, Aliaską ir Kanadą šiuo metu trūksta federalinių iniciatyvų ar finansavimo infrastruktūrai, todėl pasirengimo lygis skirtingose šalyse ženkliai skiriasi.
Projekto įgyvendinimas reikalautų bendrų finansavimo įsipareigojimų, kruopščių techninių tyrimų ir etapinio diegimo. 2024 m. oficialių susitarimų ar specialaus finansavimo dar nėra, o politinė aplinka kelia rimtų kliūčių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
