Praėjus mažiau nei savaitei po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone naujasis britų premjeras leiboristas Keiras Starmeris nurodė atlikti peržiūrą, siekiant palaipsniui didinti savo išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Gynybos ministerija teigė, kad strateginė gynybos peržiūra bus pradėta „nedelsiant, atsižvelgiant į JK kylančių grėsmių skubumą“, o ataskaitą bus siekiama pateikti 2025 metų pirmąjį pusmetį.
Naujausiais oficialiais duomenimis, 2023 metais Jungtinės Karalystės išlaidos gynybai sudarė 2,26 proc., Lenkijos – 3,83 proc., Jungtinių Valstijų – 3,36 proc., o Prancūzijos – 2,06 proc. BVP.
Peržiūrai vadovaus George'as Robertsonas – buvęs britų premjero Tony Blairo vyriausybės gynybos sekretorius ir NATO generalinis sekretorius 1999–2003 metais. Jam padės užsienio politikos ekspertė ir buvusi JAV prezidento patarėja Fiona Hill.
„Susiduriame su mirtinai pavojingu valstybių ketvertu, kuris vis dažniau bendradarbiauja“, – spaudos konferencijoje pirmadienį pareiškė G. Robertsonas, turėdamas omenyje Kiniją, Rusiją, Iraną ir Šiaurės Korėją.
Pasak jo, JK ir jos sąjungininkės turi „sugebėti pasipriešinti būtent šiam ketvertui“ ir pridūrė, kad pasaulis neatpažįstamai pasikeitė nuo tada, kai jis paskutinį kartą dirbo vyriausybėje.
Jo komentarai rodo pasikeitusį vyriausybės, kuriai prieš tai vadovavo konservatorius Rishi Sunakas, teigęs, kad Kinija „kelia sisteminį iššūkį“, tonas.
Be to, jie atspindi griežtėjančią NATO poziciją dėl Kinijos.
Peržiūra, pradėta praėjus mažiau nei dviem savaitėms nuo atėjimo K. Starmerio į valdžią, yra vyriausybės atsakas konservatoriams, abejojusiems leiboristų įsipareigojimais gynybos srityje.
Per rinkimų kampaniją toriai kaltino K. Starmerį, kad šis nenurodė terminų, per kuriuos turėtų būti padidintos išlaidos gynybai, ir teigė, kad leiboristai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Susitraukimas
Leiboristai kaltino konservatorius, kad per 14 jų valdymo metų britų ginkluotosios pajėgos susitraukė, sumažinus karių skaičių, dalinius ir įrangos tiekimą.
K. Starmeris per rinkimų kampaniją pažymėjo, kad maždaug 75 tūkst. nuolatinių karių turinti kariuomenė yra mažiausia nuo XIX amžiaus pradžioje vykusių Napoleono karų, todėl kyla abejonių dėl jos gebėjimo kovoti plataus masto kare.
Praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime K. Starmeris dar kartą patvirtino, kad JK remia Vakarų šalių karinį aljansą ir yra rimtai įsipareigojusi gynybai skirti 2,5 proc. savo BVP.
Pasak K. Starmerio, peržiūra užtikrins, kad „išlaidos gynybai būtų atsakingai didinamos“.
Ją prižiūrės dabartinis britų gynybos sekretorius Johnas Healey, sakęs, kad „prasidėjus naujai Britanijos erai, mums reikia naujos gynybos eros“.
„Atlikus peržiūrą bus užtikrinta, kad gynyba užimtų centrinę vietą Britanijos saugumo ateityje, jos ekonomikos augime ir klestėjime“, – pridūrė J. Healey.
Gynybos sekretorius praėjusią savaitę vykusiame NATO 75-osioms metinėms skirtame viršūnių susitikime paragino sąjungininkes apsvarstyti galimybę pereiti prie 2,5 proc. BVP gynybai tikslo. 2014 metais NATO sąjungininkės įsipareigojo siekti 2 proc. BVP tikslo.
Tarp Europos šalių, kurios vis dar nepasiekė užsibrėžto 2 proc. tikslo, yra Nyderlandai, Vokietija ir Ispanija, išleidusios gynybai tik apie 1,5 proc. BVP.
Kiti konkretūs peržiūros tikslai – „remti Ukrainą, kovojančią su Rusijos agresija“ bei „modernizuoti ir išlaikyti branduolinio atgrasymo priemones“.
