Tokius valdžios veiksmus išprovokavo visoje šalyje kilusių protestų, kuriais buvo reikalaujama nutraukti užsidarymus ir suteikti daugiau politinių laisvių, banga.
Pyktis ir nusivylimas griežta Pekino reakcija į pandemiją materializavosi – praėjusį savaitgalį minios žmonių daugybėje vietų išėjo į gatves ir surengė dešimtmečius šioje šalyje nematytas demonstracijas.
Kilus neramumams visoje Kinijoje, keli miestai pradėjo švelninti su COVID-19 susijusius apribojimus, pavyzdžiui, atsisakė kasdienio masinio testavimo reikalavimų, kurie buvo varginantis gyvenimo elementas laikantis griežtos Pekino vykdomos „nulinės“ COVID politikos.
Tuo pat metu valdžios institucijos ir toliau stengiasi pažaboti protestus – gatvėse užtikrinama sustiprinta apsauga, pilnu pajėgumu vykdoma interneto cenzūra, vyksta aktyvus gyventojų stebėjimas.
Šalies pietvakariuose esančiame Čengdu metropolyje norint patekti į viešąsias vietas ar važiuoti metro nuo penktadienio nebereikės pateikti neigiamo neseniai atlikto testo rezultato. Užteks žaliojo sveikatos kodo, patvirtinančio, kad nebuvo keliauta į „didelės rizikos“ teritoriją.
Sveikatos priežiūros institucijos Pekine ketvirtadienį paragino ligonines neatsisakyti gydyti žmonių, negalinčių pateikti per pastarąsias 48 valandas atlikto PGR testo neigiamo rezultato.
Sausį Siano mieste nėščia moteris patyrė persileidimą po to, kai buvo atsisakyta ją įleisti į ligoninę be PGR testo.
Kovai su pandemija pasitelktiems apribojimams pakenkus sklandžiam gydymo procesui, Rytų Azijos valstybėje mirė ne vienas žmogus. Vienas iš pastarųjų sukrėtimų buvo keturių mėnesių kūdikio, su tėvu įstrigusio karantine, mirtis.
Visi šie atvejai tapo didelių protestų šaukliu, o viename plačiai pasklidusiame pranešime buvo išvardytos aukų, nukentėjusių nuo įtariamo su valdžios atsaku į pandemiją susijusio aplaidumo, pavardės.
Daugelyje kitų miestų, kuriuose užfiksuoti viruso protrūkiai, leidžiama vėl atidaryti restoranus, prekybos centrus ir net mokyklas, taip aiškiai nukrypstant nuo ankstesnių griežtų karantino taisyklių.
Šiaurės vakaruose esančiame Urumči mieste, kuriame protestai užsiplieskė po dešimties izoliacijoje buvusių žmonių gyvybes nusinešusio gaisro, valdžia penktadienį paskelbė, kad prekybos centrai, viešbučiai, restoranai ir slidinėjimo kurortai bus palaipsniui atidaromi.
Daugiau kaip keturis milijonus gyventojų turintis miestas ištvėrė vieną ilgiausių izoliacijos laikotarpių Kinijoje. Kai kurių sričių veikla čia buvo sustabdyta dar rugpjūčio pradžioje.
Namų karantinas
Valstybinio laikraščio „People's Daily“ atliktoje analizėje penktadienį buvo cituojami keli sveikatos ekspertai, palaikantys vietos valdžios žingsnius leisti virusu užsikrėtusiems ligoniams karantinuotis namuose.
Taip būtų gerokai nukrypta nuo dabartinių taisyklių, pagal kurias reikalaujama, kad jie būtų laikomi vyriausybės valdomuose objektuose.
Pietuose esantis gamyklinis centras Donguanas ketvirtadienį pareiškė, kad tiems, kurie atitinka „tam tikras sąlygas“, turėtų būti leista karantinuotis namuose. Nebuvo patikslinta, kokios tai konkrečiai sąlygos.
Panašią politiką trečiadienį pradėjo taikyti ir pietinis technologijų centras Šendženas.
Centrinės valdžios pareigūnai taip pat leido suprasti, jog tikėtina, kad gali būti plačiau švelninamos kovos su COVID-19 priemonės.
Kalbėdama Nacionalinėje sveikatos komisijoje vicepremjerė Sun Chunlan trečiadienį sakė, kad omikron atmaina silpnėja, o skiepijimo rodikliai gerėja, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Pagrindinė Pekino reagavimo į pandemiją figūra teigė, kad ši „nauja situacija“ reikalauja „naujų užduočių“.
Ji neužsiminė apie „nulinį“ COVID nei tose pastabose, nei kitame ketvirtadienį vykusiame posėdyje, leisdama suprasti, kad ekonomiką ir kasdienį gyvenimą trikdanti politika netrukus gali būti sušvelninta.