Ekspertai spėliojo, kad Izraelio agentai sugebėjo užminuoti „Hezbollah“ pranešimų gaviklius ir radijo imtuvus, į jų vidines dalis įdėdami nedidelį kiekį stiprių sprogmenų. Tokio pažeidžiamumo šiuolaikinėse technologijose paprasčiausiai nebėra. Šiuolaikiniame išmaniajame telefone, planšetiniame kompiuteryje ar laikrodyje nebėra laisvos vietos. Kiekvienas prietaisas sukurtas ypač tiksliai, prikimštas techninės įrangos ir surinktas kuo sandariau ir efektyviau.
Reikalingos itin įspūdingos techninės galimybės
Dauguma šiuolaikinių prietaisų nebėra moduliniai. Kitaip nei sename pranešimų gaviklyje, sudarytame iš keičiamų dalių su daugybe vidinių erdvių, šiuolaikinio telefono akumuliatoriaus negalite pakeisti paprasčiausiai atidarę korpusą ir jį ištraukę – prietaisas yra uždaromas kaip vienas vienetas.
Šios savybės reiškia, kad piktavalis, norintis į pastaraisiais metais pagamintą telefoną įdėti sprogmenį, turėtų turėti itin įspūdingų techninių galimybių, skelbia portalas „Daily Mail“.
Sabotažo vykdytojas ne tik turėtų sugebėti išardyti, modifikuoti ir vėl surinkti prietaisą nepalikdamas jokių žymių, bet ir bet koks toks modifikavimas greičiausiai sukeltų tam tikrų sutrikimų, pavyzdžiui, pastebimai sutrumpėtų baterijos veikimo laikas, sutriktų įrenginio funkcionalumas.
Dauguma įtaisų gamybos proceso metu ir po jo yra griežtai išbandomi, todėl bet kokios tokios problemos beveik neabejotinai būtų aptiktos prieš prietaisui patenkant į vartotojo rankas.
Dr. Lukaszas Olejnikas, Karališkojo koledžo (Didžioji Britanija) Karo studijų departamento vyresnysis mokslo darbuotojas, „Daily Mail“ patvirtino: „Dauguma šiuolaikinių išmaniųjų telefonų sukonstruoti taip, kad juos suklastoti būtų labai sunku arba beveik neįmanoma“.
Niujorko (JAV) universiteto kompiuterių tyrėjas Nicholas Reece‘as pridūrė: „Išmaniojo telefono korpuse turėtų būti pakankamai fizinės vietos sprogmenims įdėti, o tai mažai tikėtina bet kurio šiuolaikinio išmaniojo telefono atveju. Be to, korpusus sunkiau atidaryti ir vėl uždaryti taip, kad nebūtų pakenkta telefonui arba kad jų nebūtų galima aptikti“.
Kaip užminuoti prietaisai atsidūrė aukų rankose?
Daugiausia spėlionių apie išpuolį prieš „Hezbollah“ sutelkta į tai, kaip nusikaltėliams pavyko suklastoti prietaisus prieš jiems patenkant į Libaną.
Veiksmo detalės išlieka labai miglotos, tačiau Libano saugumo šaltiniai mano, kad Izraelio šnipams pavyko pakeisti įrenginius „gamybos lygiu“.
Analitikai ir pareigūnai tvirtina, kad Izraelio valdoma priedangos įmonė tikriausiai prižiūrėjo vieną gamybos proceso etapą, užtikrindama, kad mirtinus užtaisus būtų galima netrukdomai ir nepastebimai įvesti prieš juos išsiunčiant į Libaną.
„Mossadas“ į prietaiso vidų įkišo plokštę su sprogstamąja medžiaga, kuri gauna kodą. Ją labai sunku aptikti bet kokiomis priemonėmis. Netgi bet kokiu prietaisu ar skeneriu“, – „Reuters“ sakė Libano saugumo šaltinis.
Pagal darbinę teoriją Izraelio operatorius į paveiktus įrenginius atsiuntė klaidos kodą, dėl kurio jie pradėjo be perstojo pypsėti arba vibruoti.
Kai naudotojai paspaudė mygtuką, norėdami atšaukti perspėjimą, jie įjungė detonatorių ir prietaisas sprogo jų rankose.
Ar kyla grėsmė šiuolaikiniams išmaniesiems įrenginiams?
Nors dėl dešimtmečius trukusios globalizacijos dauguma mūsų technikos gaminama už tūkstančių kilometrų ir gabenama po visą pasaulį, gamybos procesas dabar yra itin efektyvus. Šiuolaikinių technologijų gamybos linijos ne tik greitos ir tikslios, bet ir veikia pagal griežtas saugumo priemones, kad informacija apie gaminius nepatektų konkurentams.
Šiuolaikiniai telefonai, ypač aukščiausios klasės modeliai, pavyzdžiui, „iPhone“ ar „Android“ flagmanai, taip pat gaminami naudojant automatizuotus robotizuotus surinkimo procesus.
Dar vienas apsaugos lygis atsiranda dėl didelio gaminamų prietaisų kiekio. Perimti ir modifikuoti „Halcyon“ prietaisai, kuriuos greičiausiai pagamino „Mossad“, buvo gaminami nedideliu tiražu mažų mažmenininkų vienam vieninteliam klientui – „Hezbollah“.
Tokios tiekimo grandinės sutrikdymas tiesiog nepalyginamas su įsiskverbimu į stambų gamintoją, kuris kasmet masiškai gamina milijonus prietaisų.
„Bus smalsumo (iš didžiųjų gamintojų), tačiau jų gamybos ir tiekimo grandinės visiškai skiriasi nuo mažų įmonių, įskaitant padirbtų siųstuvų pardavėjus, – sakė daktaras L. Olejnikas. – Nėra pagrindo manyti, kad jos gali būti paveiktos“.
Vis dėlto labai tikėtina, kad viso pasaulio organizacijos – nuo žvalgybos agentūrų iki teroristų ir nusikalstamų tinklų – įvertins išpuolį prieš „Hezbollah“, norėdamos įtraukti tokią taktiką į savo arsenalą.
Philipas Ingramas, buvęs aukštas britų karinės žvalgybos pareigūnas ir saugumo ekspertas, sakė „iNews“: „Egzistuoja reali veiksmų kopijavimo rizika. Didelė organizuota nusikalstama grupuotė galėtų padaryti kažką panašaus – anksčiau įvairiais būdais buvo pažeistas nedidelis įrenginių skaičius“.
Radijo ryšio įranga naudojama iki šiol
Nors išmaniųjų telefonų atsiradimas iš esmės pavertė pranešimų gaviklius ir radijo imtuvus atgyvena, jų rinka išlieka nuolatinė, nes jie laikomi patikimesniais ir saugesniais – bent jau nuo skaitmeninių atakų.
Šie prietaisai veikia naudodami baterijas ir radijo bangas, todėl jie neatsparūs negyvoms zonoms be WiFi, rūsiams be mobiliojo ryšio, įsilaužimams ir katastrofiškiems tinklo žlugimams, tokiems kaip per rugsėjo 11-osios išpuolius.
Kai kurie medikai ir greitosios pagalbos darbuotojai renkasi pranešimų gaviklius, be to, jie plačiai naudojami darbuotojams, dirbantiems atokiose vietose, pavyzdžiui, naftos platformose ir kasyklose.
Juos naudoja ir perpildyti restoranai, kuriuose lankytojams įteikiami mirksintys, į ledo ritulio ritulį panašūs įtaisai, kurie vibruoja, kai stalas jau paruoštas.
