Straipsnyje primenama, kad D. Trumpas yra pažadėjęs „leisti Putinui daryti ką nori su šalimis, kurios neskiria pakankamai pinigų savo gynybai“, o antroji jo kadencija gali turėti košmariškų pasekmių Europos saugumui.
D. Trumpo sąjungininkai tikina, jog jų lyderis taip tik blefuoja, norėdamas priversti Europos šalis labiau rūpintis savo gynyba.
Tačiau kai kurie su D. Trumpu dirbę JAV valdininkai, įskaitant ir vieną iš straipsnio autorių (JAV atsargos karininkas R. D. Hookeris jaunesnysis, 2017 m. balandžio mėn. – 2018 m. liepos mėn. dirbo prezidento specialiuoju padėjėju ir vyresniuoju direktoriumi Europos ir Rusijos klausimais Nacionalinėje saugumo taryboje), mano, jog D. Trumpas inicijuos JAV pasitraukimą iš NATO perrinkimo atveju. Teigiama, kad pirmosios kadencijos metu jis pasitikėjo nuosaikiais patarėjais, tačiau dabar taip jau tariamai nebūtų.
Apleista Europa ir Ukrainos žlugimas
D. Trumpą perrinkus ir įgyvendins savo prieš NATO nukreiptus instinktus, pirmoji kristų Ukraina. D. Trumpas pasisakė prieš papildomą karinę pagalbą Kyjivui ir toliau liaupsina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas jau bando apsaugoti Ukrainą nuo D. Trumpo pagalbą koordinuodamas Aljanso, o ne JAV vadovaujamos Ukrainos gynybos kontaktinės grupės globoje.
Jeigu Jungtinės Valstijos, valdant D. Trumpui, susilpnintų arba nutrauktų savo gynybinius įsipareigojimus Europai, Europos šalys jaustųsi labiau pažeidžiamos ir gali vis labiau vangiai siųsti Ukrainai savo gyvybiškai svarbias karines atsargas.
Smarkiai sumažinus pagalbą, Kyjivas gali būti priverstas derėtis su Maskva dėl nepalankaus susitarimo, dėl kurio Ukraina liktų Rusijai kariniu ir ekonominiu požiūriu pažeidžiama valstybė-satelitė. Jei Ukrainos gynyba visiškai žlugs, maždaug 38 mln. žmonių laukia žiaurios represijos ir priverstinė rusifikacija.
Po Ukrainos – Baltijos šalių eilė
Pražūtingos pasekmės tuomet tik prasidėtų. Susilpnėjusiai NATO būtų sunku sukurti veiksmingą konvencinę atgrasomąją priemonę nuo tolesnės Rusijos agresijos. Rusija šiuo metu yra karo padėtyje, gynybai išleidžia šešis procentus savo BVP, o jos autoritarinis lyderis yra įsipareigojęs vykdyti ultranacionalistinę misiją – įtvirtinti savo valdžią vadinamajame „Rusų pasaulyje“ – neapibrėžtoje geografinėje erdvėje, kuri driekiasi gerokai už tarptautiniu mastu pripažintų jo šalies sienų.
Maskva gebėtų palyginti greitai atkurti savo ginkluotąsias pajėgas. Pavergęs visą Ukrainą, V. Putinas tikriausiai sutelktų dėmesį į Baltijos šalis – NATO nares, kurioms taikomas aljanso saugumo skėtis, bet kurias V. Putinas laiko istorinėmis Rusijos žemėmis. Jei NATO konvencinė atgrasymo priemonė susilpnėtų dėl JAV paramos nutraukimo, Rusijai kiltų tik dar didesnė pagunda veikti įžūliau.
Dabar NATO šalys gynybai bendrai skiria du procentus BVP, tačiau, nesant JAV paramos, Europos kariuomenės vis dar nėra pakankamai pasirengusios, aprūpintos ir pajėgios kovoti su didelės galios priešininku. Keliose svarbiose srityse Europa tebėra labai priklausoma nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Jai pačiai trūksta daugelio pagrindinių sėkmingos gynybos priemonių, įskaitant oro transporto pajėgumus, degalų papildymą ore, oro gynybą dideliame aukštyje, kosminius išteklius ir operatyvinę žvalgybą – visa tai iš esmės suteikia JAV.
Be Amerikos pagalbos NATO prarastų didelę dalį savo karinio pranašumo prieš Rusiją. Europos gynybos pramonė tebėra labai susiskaidžiusi, todėl iki šio dešimtmečio pabaigos gali prireikti sukurti reikiamus gynybos pajėgumus, kurie kompensuotų JAV paramos praradimą.
Branduolinis skėtis
Jei Jungtinės Valstijos pasitrauktų iš NATO, branduolinio atgrasymo silpnėjimas labai apsunkintų Europos konvencinio atgrasymo problemą. Branduoliniais ginklais grindžiamas JAV įsipareigojimas ginti savo sąjungininkus, o jų branduoliniai pajėgumai yra NATO atgrasymo pajėgumų pagrindas.
Jei D. Trumpas užskleistų JAV branduolinį skėtį, Europai tektų pasikliauti mažiau nei 600 Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos strateginių branduolinių kovinių galvučių, o tai yra tik nedidelė dalis visų Rusijos pajėgų, kurias sudaro daugiau nei 5 000 strateginių ir taktinių branduolinių kovinių galvučių.
Kadangi Europa neturi taktinių branduolinių ginklų, ji gali tikėtis atgrasyti nuo Rusijos taktinės branduolinės atakos tik grasindama eskalacija iki strateginio lygio, o tai Maskvai gali pasirodyti neįtikima. Siekdama įbauginti europiečius, kad jie nepalaikytų Ukrainos, Rusija ne kartą užsiminė, kad gali panaudoti taktinius branduolinius ginklus.
Skirtingai nei Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė neišplėtė savo branduolinio atgrasymo priemonių, kad apsaugotų savo sąjungininkus. Jei Vašingtonas paliktų Europą tvarkytis pačiai, Maskva gali paskaičiuoti, kad galėtų sėkmingai griebtis branduolinio šantažo ir užgrobti NATO valstybių narių teritoriją.
Nepasitikėjimas JAV įsipareigojimais gali paskatinti kai kurias kituose žemynuose esančias NATO partneres siekti branduolinių ginklų, kad atsvertų Kinijos ir Šiaurės Korėjos branduolinį pranašumą, ir taip pakenkti trapiam stabilumui, kuris dešimtmečius vyravo Azijos regione. JAV pasaulinės lyderystės silpnėjimas taip pat turėtų labai neigiamų pasekmių Artimuosiuose Rytuose, kur JAV pajėgos ir JAV vadovaujamos koalicijos yra reikalingos terorizmo grėsmėms įveikti.
JAV jau buvo panašioje situacijoje
Dėl tokių D. Trumpo veiksmų gali nukentėti ir JAV ekonomika. Jei dėl atgrasymo priemonių žlugimo kiltų visuotinis karas su Rusija ar Kinija, ekonominės išlaidos būtų milžiniškos. Vos keli husių kovotojai Jemene sugebėjo sutrikdyti pasaulinę laivybą savo išpuoliais Raudonojoje jūroje. Įsivaizduokite, kokias pasekmes sukeltų didžiųjų valstybių karas.
Be to, prekybos ryšiai dažnai seka saugumo ryšius. Praėjusiais metais abipusė transatlantinė prekyba prekėmis viršijo 1,2 trilijono JAV dolerių. JAV į Europos pramonę investavo apie 4 trilijonus JAV dolerių. Maždaug penki milijonai amerikiečių dirba Europos pramonės įmonėse. JAV ekonomiškai labai svarbu, kad Europoje vyrautų taika.
JAV jau yra buvusios panašioje situacijoje. Prieš abu pasaulinius karus Vašingtonas siekė neutralumo. Nė vienas iš šių bandymų nesibaigė sėkmingai ir tik sutrukdė Jungtinėms Valstijoms padėti atgrasyti agresorius tuose karuose. Galiausiai Jungtinės Valstijos buvo įtrauktos į abu konfliktus. Po Antrojo pasaulinio karo, supratusios izoliacionizmo pavojus, Jungtinės Valstijos gilino įsitraukimą ir sudarė sąlygas NATO įkūrimui bei 75 metus trukusiai santykinei taikai Europoje.
„Jungtinės Valstijos neturi pamiršti skaudžių praėjusio šimtmečio pamokų. Taip elgdamosi jos rizikuotų susilpninti JAV lyderystę pasaulyje, pakenkti Vašingtono sukurtai tarptautinei tvarkai ir sukurti saugesnį pasaulį autoritariniam valdymui“, – rašoma „Foreign Affairs“ straipsnyje.
