Įtampa pastarosiomis savaitėmis dar labiau išaugo JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui perspėjus Maskvą neorganizuoti invazijos.
Kijevas skelbė, kad Rusija netoli Ukrainos sienų, aneksuotame Kryme ir dviejuose separatistiniuose Rytų Ukrainos regionuose dislokavo maždaug 115 tūkst. karių.
Kremlius šiuos kaltinimus paneigė ir apkaltino JAV kurstant įtampą.
„Aš ruošiu tai, kas, manau, bus pačių išsamiausių ir prasmingiausių iniciatyvų rinkinys, kad ponui V. Putinui būtų labai, labai sunku tęsti ir padaryti tai, dėl ko žmonės nerimauja“, – žurnalistams penktadienį sakė J. Bidenas.
Kremlius penktadienį pranešė, kad kitą savaitę įvyks Rusijos ir JAV prezidentų V. Putino ir J. Bideno pokalbis vaizdo ryšiu.
V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad dėl susitikimo datos jau sutarta, bet ji nebus paskelbta, kol nebus suderintos galutinės jo detalės.
Nors po V. Putino ir J. Bideno pirmo susitikimo, įvykusio Ženevoje birželio mėnesį, JAV ir Rusijos kontaktų padaugėjo, įtampa išlieka didelė.
Rusija ir JAV ginčijasi ne tik dėl Ukrainos konflikto, bet ir dėl kibernetinių atakų bei ambasadų darbuotojų skaičiaus, abiem šalims išsiuntus viena kitos diplomatų.
Kijevas: Rusija sausį galėtų įsiveržti į Ukrainą
Kijevas penktadienį perspėjo, kad Maskva gali pradėti plataus masto puolimą Ukrainoje sausio pabaigoje, augant įtampai dėl įtariamo rusų pajėgų telkimo pasienyje.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės pastarosiomis savaitėmis kaltina Rusiją telkiant pajėgas prie savo vakarinių sienų ir planuojant įsiveržti į Ukrainą.
2014 metais Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje. Šis konfliktas pareikalavo jau daugiau nei 13 tūkst. žmonių gyvybių. Rusija neigia planuojanti įsiveržti.
„Labiausiai tikėtina, kad pasirengimas eskalacijai bus pasiektas sausio pabaigoje“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
Kreipdamasis į parlamentą O. Reznikovas pažymėjo, kad ukrainiečių žvalgybos tarnybos analizuoja visus įmanomus scenarijus.
„Egzistuoja galimybė, kad Rusija imsis plataus masto eskalacijos“, – perspėjo jis.
Ministras teigė, kad Rusijoje prasidėjo „žiemos mokymų laikotarpis“ ir kad Maskva jau pradėjo pratybas netoli Ukrainos teritorijos.
Jo duomenimis, Rusija prie Ukrainos sienos, Maskvos kontroliuojamame Kryme ir separatistų užimtose teritorijose Rytų Ukrainoje yra sutelkusi apie 100 tūkst. karių.
Prie fronto linijos Donbase dislokuotos Kijevui ištikimos pajėgos pareiškė esančios pasirengusios atremti bet kokį rusų puolimą.
„Mūsų užduotis paprasta: neleisti priešui įžengti į mūsų šalį“, – naujienų agentūrai AFP sakė 29 metų karys Andrijus, rūkydamas tranšėjoje netoli fronto esančio miesto Svitlodarsko.
„Visi mūsų vyrai pasirengę juos sulaikyti. Tai mūsų žemė, ginsime ją iki galo“, – pridūrė kitas karys, 24 metų Jevhenas.
„Spaudimo priemonės“
Pasak karių, separatistų ugnis į jų pozicijas pastarosiomis dienomis suintensyvėjo, o vietoje dirbęs AFP žurnalistas matė, kaip Ukrainos kariuomenė reagavo į jos pozicijų apšaudymą iš minosvaidžių šalia fronto linijos.
„Atsakome, kai turime leidimą. O paskui vėl būna tylu“, – pasakojo Jevhenas, dėvėdamas chaki spalvos uniformą, šalmą ir neperšaunamą liemenę.
Anot jo, įtariamas rusų karių telkimas pasienyje gali būti Maskvos būdas spausti Kijevą.
„Nuo 2014 metų jie telkia karius, o paskui juos išveda. Manau, kad jie tiesiog nori parodyti, kad yra stiprūs ir kad bet kurią akimirką gali pradėti puolimą“, – pridūrė jis.
Šią savaitę Vašingtonas pareiškė turįs „įrodymų“, jog Maskva planuoja galimą invaziją, taip pat pagrasino paskelbti Rusijai ekonominių sankcijų, jeigu ji užpultų savo kaimynę. Rusų valdžia tokius kaltinimus atmeta ir vadina juos „isterija“.
O. Reznikovas penktadienį pareiškė, kad eskalacija yra „tikėtinas scenarijus“.
Gynybos ministras paragino Kijevą ir jos sąjungininkes pasirūpinti, kad galimos atakos kaina būtų „nepriimtina agresoriui“.
Jis pakartojo, kad Ukraina siekia „politinio ir diplomatinio sprendimo įtampai“ sumažinti ir kad jo šalis nesigriebs „karinių provokacijų“.
Remiantis AFP duomenimis iš oficialių šaltinių, šiemet Ukraina per konfliktą neteko mažiausiai 63 karių, o pernai – 50.
Separatistai pranešė nuo 2021-ųjų pradžios netekę apie 40 kovotojų.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus per sieną, kad paremtų separatistus, nors Maskva tokius kaltinimus neigia.
