• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekologai mano, kad tikros kalėdinės eglutės neretai tampa iššūkiu aplinkosaugai, tačiau jei pasibaigus kalėdiniam laikotarpiui jas tinkamai panaudotume, galėtume išvengti taršos, rašoma BBC.

Ekologai mano, kad tikros kalėdinės eglutės neretai tampa iššūkiu aplinkosaugai, tačiau jei pasibaigus kalėdiniam laikotarpiui jas tinkamai panaudotume, galėtume išvengti taršos, rašoma BBC.

REKLAMA

1800 m. karalienė Charlotte, karaliaus George‘o III vokietė žmona, kaip manoma, Vindzore (Jungtinėje Karalystėje) papuošė pirmąją Kalėdų eglutę.  

Vokietijoje papuoštos Kalėdų eglutės jau turėjo ilgą istoriją, tačiau netrukus jos tapo madinga Anglijos aukštesniųjų klasių šventinio laikotarpio dalimi, o 1850-aisiais jau tapo įprasta puošmena visoje Jungtinėje Karalystėje.

Praėjus maždaug dviem šimtmečiams, dabar kalėdiniu laikotarpiu puoselėjama tradicija pasodinti ką tik nupjautą eglutę, papuošti ją žaisliukais ir lemputėmis.

Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje parduodama daugiau kaip 8 mln. kalėdinių eglučių, o JAV jų parduodama apie 25-30 mln.

REKLAMA
REKLAMA

2019 m. JAV atliktos apklausos duomenys parodė, jog tikras eglutes renkasi vis daugiau žmonių, tarp jų net 82 proc. tūkstantmečio kartos atstovų.

REKLAMA

Reikėtų apsvarstyti eglučių kirtimą

Vis dėlto, ekologė Alexandra Kosiba mano, kad po eglutės nukirtimu slypi „daug daugiau niuansų“.

A. Kosiba sako, kad kalėdinių eglučių plantacijos palaiko vietos ekonomiką ir padeda išsaugoti kraštovaizdį.

Tačiau tai, kaip mes naudojame savo žemę, tapo ypač svarbu dėl dviejų glaudžiai susijusių aplinkos krizių: biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos.

REKLAMA
REKLAMA

„Gerai tvarkomi miškai iš tiesų atlieka didžiulį vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemas“, – sakė JAV organizacijos „The Nature Conservancy“ kraštovaizdžio apsaugos direktorius Andy Fintonas.

„Įvairių rūšių medžiai iš atmosferos ištraukia anglies dioksidą, jį kaupia ir mažina ne tik taršą, bet ir klimato kaitos tempą“, – pridūrė jis.

Kalėdinės eglutės tikrai nėra itin reikšmingos pasaulinio anglies dioksido ciklo dalyvės, tačiau manoma, kad jų kirtimą reikėtų vertinti teigiamai iš dalies dėl to, kad daugelis žmonių su jomis yra tiesiogiai susiję daug labiau nei su bet kuriuo kitu miško produktu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Yra daug žmonių, kurie mažai bendrauja su gamta, todėl gana šaunu pagalvoti, kad visi šie žmonės atsineša po medį į savo namus ir jį gerbia bei vertina“, – sakė A. Kosiba.

Tačiau šis šventinis dėkingumas gali būti gera proga pasvarstyti apie platesnį įvairių medžių vaidmenį Kalėdiniu laikotarpiu.

Kalėdų eglutės paprastai yra jaunos eglės arba pušys, auginamos plantacijose, todėl jų poveikis aplinkai visada labai priklauso nuo to, kas vietoj jų gali būti auginama žemėje.

REKLAMA

Savaime suprantama, kad kalėdinėms eglutėms sodinti niekada neturėtų būti naudojami seni miškai, durpynai ir kitos vietinės buveinės.

Eglių plantacijų nauda biologinei įvairovei

Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2030 m. papildomai pasodinti 3 mlrd. medžių, tačiau eglės į šį sąrašą nebuvo įtrauktos, nors, kaip sako ekologas Paulas Caplatas: „Jos kertamos dažniau nei natūralūs seni miškai.“

Tačiau tyrimai parodė, kad kalėdinių eglučių plantacijos gali padidinti biologinę įvairovę, ypač tose vietose, kur ji dėl intensyvėjančio žemės ūkio mažėja.

REKLAMA

Taip yra todėl, kad plantacijose paprastai būna atviros buveinės, kurios gali gyvūnams sudaryti geresnes sąlygas prieiti prie maisto išteklių.  

Pavyzdžiui, 2022 m. Vokietijoje atlikto tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad kalėdinių eglučių plantacijos gali būti svarbus prieglobstis intensyviai žemės ūkyje auginamiems nykstantiems paukščiams, pavyzdžiui, geltongalvėms ir paprastosioms medšarkėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rezultatai sutampa su kitu 2018 m. atliktu tyrimu Vokietijoje, kuriame nustatyta, kad kalėdinių eglučių plantacijos yra svarbios miško paukščiams.

O 2019 m. Belgijoje atliktas tyrimas parodė, kad vabalų įvairovė, įskaitant nykstančias rūšis, kalėdinių eglučių plantacijose buvo didesnė nei, pavyzdžiui, kukurūzų laukuose.

„Jei kalėdinių eglučių ūkis yra daug didesnio kraštovaizdžio, įskaitant brandžius, didesnius, nepažeistus miškus, dalis jų, manau, kad užpildo tikrą ekologinę nišą“, – sakė M. Fintonas.

REKLAMA

Kalėdinių eglučių poveikis aplinkai

Žinoma, Kalėdų eglutės paprastai apdorojamos daugybe pesticidų ir trąšų, kad būtų estetiškos, o tai daro poveikį aplinkai.

Be to, kaip ir bet kuris kitas medis, kalėdinės eglutės augdamos kaupia anglį, o jas nukirtus „vyksta nenutrūkstamas augimo ir anglies dvideginio šalinimo iš atmosferos procesas“.

Vis dėlto, kadangi visa medžio sugerto anglies dioksido dalis galiausiai grįžta į atmosferą, kai medis žūsta, bendras anglies dioksido pašalinimas nevyksta.

REKLAMA

Organizacijos „Carbon Trust“ skaičiavimais, 2 m aukščio Kalėdų eglutė, sudeginta po naudojimo, išmeta 3,5 kg anglies dioksido ekvivalento (CO2e) – tai prilygsta maždaug 0,2 % teršalų, išmetamų skrendant iš Londono į Niujorką ir atgal.

Tai, kaip žmonės atsikrato eglutėmis po kalėdinio laikotarpio, yra svarbiausias anglies dioksido išmetimo aspektas.

Blogiausias scenarijus įvyksta, kai kalėdinės eglutės atsiduria sąvartyne: dėl anaerobinių sąlygų ta pati anglis išsiskiria kaip metanas – šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei medis bus deginamas energijai gauti, jame esanti anglis bus iš karto išmetama atgal į atmosferą CO2 pavidalu, todėl geriau vertėtų pasidomėti, ar vieta, kurioje įsigijote medį, teikia perdirbimo paslaugas, kad medį būtų galima susmulkinti ir grąžinti į laukus, kuriuose jis augo.

Alternatyvos medžių deginimui

Kai kuriose vietovėse seni kalėdiniai medžiai naudojami daugelyje sričių – nuo biomasės deginimo energijai iki maisto ožkoms.

REKLAMA

Be to, kaip pastebi A. Kosiba, žmonės eglutės pradeda naudoti ir upelių atkūrimui: „Jos puikiai sugauna purvą ir šiukšles, sukuria mažus barjerus ir baseinėlius žuvims – imituoja tai, ką darytų bebrai.“

Dar viena puiki alternatyva – Kalėdoms nusipirkti eglutę vazone, kurią būtų galima laikyti sode iki kitų metų, o kai ji taps per didelė, galbūt net pasodinti į žemę visam laikui.

Ekologas M. Fintonas teigia, jog šiai alternatyvai „sunku įsivaizduoti geresnį sprendimą“.  

REKLAMA

Taip pat galėtume teikti pirmenybę vietinių medelių pirkimui, kad sumažintume kelionių metu išmetamų teršalų kiekį, ir tikrai galime siekti, kad nė viena kalėdinė eglutė neatsidurtų sąvartyne.

„Tai lašas jūroje, bet, kaip ir bet kuris kitas lašas, jis gali būti labai naudingas aplinkos apsaugai“, – sakė ekologas P. Caplatas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų