„Dabartiniu mūsų vertinimu jis nerinko [duomenų]... skrisdamas virš Jungtinių Valstijų“, – sakė Pentagono atstovas Patas Ryderis.
Jo teigimu, JAV ėmėsi žingsnių, kad balionas nerinktų žvalgybinės informacijos.
„Mūsų pastangos tikrai [prie to] prisidėjo“, – sakė P. Ryderis, bet plačiau nepaaiškino.
Didžiulis balionas, nešęs daug elektronikos prietaisų, nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios perskrido JAV nuo Aliaskos šiaurės vakaruose iki Pietų Karolinos rytuose. Jis skrido virš kai kurių karinių objektų ir sukėlė susirūpinimą, kad Pekinas galbūt renka labai svarbią žvalgybinę informaciją.
Balionas buvo numuštas vasario 4 dieną prie Pietų Karolinos krantų. JAV kariškiai ištraukė jį iš Atlanto vandenyno ir jį studijavo.
Incidentas pakurstė įtampą tarp Pekino ir Vašingtono. Dėl jo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atšaukė ilgai planuotą vizitą Kinijoje, kuris turėjo įvykti vasarį ir kuriuo siekta gerinti dvišalius santykius.
Kinija neigė, kad balionas buvo pasiųstas rinkti žvalgybinės informacijos, ir sakė, kad jis nukrypo nuo kurso.
Tuo metu vienas JAV pareigūnas sakė, kad balionas nešė daug antenų ir kad viena jų tikriausiai buvo galima rinkti informaciją apie komunikavimą.
„Jame buvo sumontuotos pakankamai didelės saulės baterijos, kad jis galėtų gaminti reikiamą energiją keliems aktyviems žvalgybos duomenų rinkimo jutikliams valdyti“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Anksčiau šį mėnesį, prieš pat naujai suplanuotą A. Blinkeno kelionę į Pekiną, kur jis susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, Baltieji rūmai stengėsi menkinti minimo incidento reikšmę.
„Nemanau, kad [Kinijos] vadovybė žinojo, kur jis (balionas) yra... ir kas jame buvo, kas vyko“, – sakė prezidentas Joe Bidenas. Jis pridūrė nemanantis, kad incidentas buvo tyčinis.
