Ekonomikos ekspertas ir politikos naujokas Jakovas Milatovičius laimėjo sekmadienį vykusį antrąjį prezidento rinkimų turą, surinkęs apie 59 proc. balsų, o už M. Djukanovičių balsavo 41 proc. rinkėjų.
M. Djukanovičius 2006 metais atvedė Juodkalniją į nepriklausomybę nuo daug didesnės Serbijos, o 2017 metais – į narystę NATO.
J. Milatovičiaus pergalė atspindėjo rinkėjų nuovargį nuo M. Djukanovičiaus, kuris du kartus ėjo prezidento ir septynis – ministro pirmininko pareigas, taip pat nusivylimą isteblišmento politikais. Nors Juodkalnijoje prezidento postas iš esmės yra simbolinis, jis daro įtaką šalies politinėms tendencijoms.
Tuo tarpu M. Djukanovičius paskelbė atsistatydinantis iš savo centristinės Socialistų demokratinės partijos, didžiausios Juodkalnijoje, pirmininko pareigų. Partijos vadovybė ketvirtadienį susitiks apsvarstyti atsistatydinimo ir tikriausiai paskirs laikinąjį vadovą.
Tai buvo pirmasis M. Djukanovičiaus pralaimėjimas rinkimuose nuo pat jo atėjimo į buvusios Jugoslavijos respublikos politiką dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Per dešimtmečius, praleistus valdžioje, 61-erių politikas iš proserbiško komunisto tapo provakarietišku politiku.
36-erių J. Milatovičius pirmą kartą į politiką įsitraukė 2020 metais, baigęs mokslus Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose.
Sekmadienio rinkimų rezultatai greičiausiai turės įtakos birželio 11 dieną numatytam pirmalaikiams parlamento rinkimams. Šis balsavimas buvo numatytas dėl kelis mėnesius trunkančios vyriausybės aklavietės, kuri sustabdė Juodkalnijos siekį dėl narystės Europos Sąjungoje ir sukėlė nerimą Vakarams, Ukrainoje siaučiant karui.
Nors J. Milatovičiaus frakcija „Europa dabar“ oficialiai nepriklauso šalies valdančiajai koalicijai, jo kandidatūrą į prezidento postą parėmė netvirtas aljansas, kuriam priklauso partijos, pasisakančios už glaudesnius ryšius su kaimynine Serbija ir Rusija.
J. Milatovičius atmeta M. Djukanovičiaus kaltinimus, kad valdančioji koalicija stumia Juodkalniją atgal į Serbijos ir Rusijos įtaką.
Nuo pat išrinkimo J. Milatovičius žadėjo išlaikyti šalies narystės ES kursą, stiprinti ryšius su NATO ir laikytis tarptautinių sankcijų Rusijai dėl jos agresijos Ukrainoje. Ši pozicija papiktino Serbijos nacionalistus, kurie tikėjosi, kad jis atsisakys M. Djukanovičiaus provakarietiškos politikos ir pasuks mažą Balkanų valstybę link Serbijos ir Rusijos.
