Jis sakė, kad Ukrainai svarbiausia garantuoti, jog agresija nepasikartotų, o tam reikia pakvietimo į NATO. Pasak S. Leščenkos, pakvietimas oficialiai ir teisiškai turėtų būti pasiūlytas visai Ukrainai, bet tikrovė yra tokia, jog galėtų būti pritaikytas Vakarų Vokietijos modelis, kai vyriausybė – tuomet Bonoje, o šiandien Kyjive – kontroliavo dalį teritorijos ir ši centrinės valdžios kontroliuojama teritorija įstojo į NATO, o kitos teritorijos prisijungė pasibaigus diktatūrai Rytų Vokietijos žemėse, o Ukrainos atveju – rusų okupuotose žemėse.
Patarėjas pabrėžė, kad Ukrainai svarbu parodyti, jog Kyjivas yra pasirengęs deryboms, o Maskva – ne. „Negalime atmesti, kad JAV administracija tiesiog pasirinks, su kuo dirbti“, – sakė jis.
„Mes nuolat generuojame iniciatyvas, kad parodytume, jog nenorime, kad jas už mus siūlytų kiti, kaip buvo sudarant Budapešto memorandumą 1994 m. arba Minsko susitarimus 2014 metais. Galime patys pateikti savąją išeities iš šios krizės viziją, bet norime, kad ir kiti dalyviai sutiktų su kompromisais. Jei antroji šalis nėra pasirengusi, tada tai jos problema, o Ukraina turi teisę reikalauti ginklų ir pagalbos, kurią gavome karo pradžioje“, – sakė S. Leščenka.
Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad derybos su Rusija gali prasidėti tik susitarus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir dalyvaujant Europos Sąjungai dėl būdų, kaip sustabdyti karą ir suteikti Ukrainai saugumo garantijas
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
