Technologijos sparčiai tobulėja ir nusikalstamas piktnaudžiavimas jomis nėra išimtis. Skaitmeniniai prietaisai vis dažniau tampa pagrindine nusikaltimų planavimo, įamžinimo ir atminimo priemone. Jie dažnai slepia įrodymus, būtinus nusikaltimui išaiškinti. Tačiau per dažnai išmaniajame telefone įrodymai yra neprieinami – ne atsitiktinai, o tyčia.
Nors stengiamasi apsaugoti piliečius abiejose Atlanto vandenyno pusėse, kyla išvada, kad vienintelė problematiškiausia kliūtis yra nereguliuojamas šifravimas. Nė vienam sektoriui – šiuo atveju technologijų pramonei – neturėtų būti leista diktuoti visai visuomenei prieigos prie skaitmeninių duomenų taisykles, ribotai atsižvelgiant į platesnį šių taisyklių poveikį.
Organizuotą nusikalstamumą, teroristus ir vaikų prievartautojus traukia prietaisai ir komunikacijos platformos, kurios yra sukurtos taip, kad teisėsaugos institucijoms būtų techniškai neįmanoma teisėtai prieiti. Tai ne tik Amerikos ar Europos problema, bet ir pasaulinė problema. Kiekvieną dieną susiduriama su nusikaltėliais, kurie naudoja šifravimą, kad palengvintų savo nusikaltimus. Ir kaip teisėsauga praranda galimybę apsaugoti žmones.
Šifravimas tapo rimtu iššūkiu praktiškai visose nusikalstamumo srityse. Pavyzdžiui, „Ransomware“ šiuo metu yra viena didžiausių elektroninių nusikaltimų grėsmių ekonominei žalai ir galimybei sutrikdyti pasaulinį verslą ir ypatingos svarbos infrastruktūrą. „Ransomware“ nusikaltėliai ne tik naudoja šifravimą, kad paslėptų savo tapatybę ir finansines operacijas, arba apsaugotų kenksmingų programų valdymui naudojamą infrastruktūrą. Technologija yra jų kelių milijardų dolerių vertės nusikalstamo verslo esmė.
Prieiga prie duomenų, paslėptų skaitmeniniuose įrenginiuose, gali suteikti galimybę išsiaiškinti nusikaltimus ir neleisti išvengti atsakomybės. Praėjusį mėnesį pasaulinė kelių šalių agentūrų koalicija atliko operaciją „Trojos skydas“ – vieną didžiausių ir sudėtingiausių iki šiol vykdytų teisėsaugos operacijų kovojant su užšifruota nusikalstama veikla. Sukurdama ir valdydama užšifruotų prietaisų kompaniją, tarptautinė teisėsaugos institucijų koalicija galėjo pasiekti daugiau nei 300 nusikalstamų grupuočių, veikiančių daugiau nei 100 šalių, žvalgybos duomenis.
Ir vis dėlto operacija „Trojos skydas“ išlieka išimtimi. Iš tikrųjų, situacija tik blogėja. Nereguliuojamas šifravimas, kartu su kitomis privatumą užtikrinančiomis technologijomis, leidžia naudoti teisėsaugai neprieinamas technologijas, o tai vis labiau trukdo nusikalstamos veiklos tyrimams.
Pavyzdžiui, JAV Manheteno apygardos prokuratūrai buvo apsunkinta galimybė gauti įrodymų neseniai iškeltoje vaikų sekso prekybos byloje, kurioje turėjo būti pateikti svarbūs duomenys, galėję išgelbėti parduotus vaikus ir rasti galimų bendrininkų. Teisėjas savarankiškai nustatė, kad telefone yra nusikalstamos veiklos įrodymų, ir išdavė orderį teisėtai susipažinti su ta informacija. Nepaisant to, telefono turinys liko neprieinamas, nes jis yra užrakintas kodu ir pilnai užšifruotas.
Egzistuoja įrankiai užšifruotiems įrenginiams atrakinti, tačiau dažniausiai jie yra brangūs. Nusikaltimų tyrimo agentūroms, turinčioms mažiau išteklių, neįmanoma finansuoti brangios iššifravimo technikos. Ir net turėdami geriausius įrankius pasaulinėje rinkoje, teisėsauga vis dar turi mažiau nei 50 proc. šansų pasiekti įrenginį ir gauti visus reikiamus įrodymus.
Dėl šios priežasties kriminaliniuose tyrimuose dabar figuruoja atsitiktinumo elementas – tai, kas nepriimtina teisėsaugai, aukoms ir visai visuomenei. Iš tiesų, agentūros dažnai turi teikti pirmenybę byloms ne pagal jų sunkumą, o pagal tikimybę gauti prieigą prie užšifruotų įrodymų.
Nusikaltimų aukos tiesiog nusipelno geresnio likimo. Negali būti priimtinas šifravimo standartų perdavimas privačioms technologijų įmonėms. Reguliavimas būtinas – ir skubiai. Norint išspręsti šią problemą, reikės surasti pusiausvyrą tarp privatumo ir visuomenės saugumo. Pirmenybės teikimas vienam nėra priimtinas sprendimas.
Galų gale žmonijos sukurtas technologines problemas turi išspręsti pati žmonija. Kaip kartą sakė prezidentas Johnas Kennedy: „[Žmogaus] sukurtas problemas gali išspręsti žmogus“. Nusikaltimų aukos mano taip pat. Jos tikisi ir laukia, kol lyderiai sukils prieš tai ir priims tinkamą sprendimą.
