Tačiau jis gan greitai suprato, kad lėšų rinkimas bibliotekai būtų „savotiškas moralinis pataikavimas sau“. Kai jis paklausė savo draugų Kyjive, ko jiems reikia labiausiai, nė vienas nesuabejojo: gynybos prieš dronus. „Pamaniau, kad turėčiau padaryti tai, ko reikia skubiausiai, – telefoninio interviu su „The Guardian“ metu sakė T. Snyderis. – Bibliotekos griuvėsiai niekur nedings. Galėsiu tam pinigus rinkti vėliau. Dabar rusai bando sušaldyti milijonus žmonių, išsprogdindami jų elektros tiekimo tinklus. Taigi aš turėčiau stengtis tai sustabdyti.“
Taip profesorius tapo lėšų rinkimo kampanijos lyderiu, kurios tikslas yra surinkti 1,25 mln. JAV dolerių „Shahed medžiotojui“ – priešdroninei sistemai, kuri aptinka priešo įrenginius ir trikdo jų signalus dar danguje. Irane gaminami Rusijos naudojami dronai „Shahed“ ištisus mėnesius sėja siaubą Ukrainos miestuose ir kaimuose, žudydami civilius, naikindami pastatus ir elektrines.
T. Snyderis prisijungė prie tokių garsenybių kaip „Žvaigždžių karų“ aktorius Markas Hamillas ir visame pasaulyje žinoma dainininkė Barbara Streisand, kurie per Ukrainos vyriausybės remiamą grupę „United24“ renka lėšas dronams ir medicininei pagalbai. Jau lapkričio 22 dieną buvo surinkta maždaug septyni aštuntadaliai „Shahed medžiotojui“ reikalingos sumos. Kaip sakė T. Snyderis, tai pavyko padaryti dėl „daugybės, daugybės ir daugybės mažų aukų.“
Prisideda ir nuo elektros tiekimo sutrikimų bei bombardavimų kenčiantys ukrainiečiai. Vienas tokių renginių – maratonas Kyjive, vykęs praėjusį sekmadienį, kuriuo buvo siekiama surinkti pinigų. Tokias varžybas savo šalyje gali surengti kiekvienas.
Galvodamas apie ukrainiečių išskirtinę „fizinę narsą ir etinį įsipareigojimą“ T. Snyderis prisiminė lenkų filosofo Leszeko Kolakowskio pasiūlytą etiško veiksmo apibrėžimą: „Tai kažkas daugiau, nei kas nors galėjo iš jūsų tikėtis. Ir aš nuolat galvoju apie tai, jausdamas pagarbą ukrainiečiams.“
Rugsėjį, vykstant Ukrainos kontrpuolimui Charkive, T. Snyderis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Jis nejautė jokio poreikio pasigirti tuo, kas vyksta“, – prisimena istorikas. Vietoje to, jiedu daugiausia kalbėjosi apie filosofiją – konkrečiai, apie laisvės reikšmę.
Kaip atsimena T. Snyderis, V. Zelenskis sakė, kad laisvė ir saugumas eina koja kojon. Toks požiūris skiriasi nuo anglosaksiško, kuriame šios vertybės dažnai prieštarauja viena kitai. Apmąstydamas savo sprendimą likti Kyjive, Ukrainos lyderis taip pat sakė, kad laisvė kartais reiškia pasirinkimo neturėjimą. Pasak V. Zelenskio, jeigu jis būtų išvykęs iš Ukrainos, nebūtų sugebėjęs jausti sau jokios pagarbos, nebebūtų toks pat žmogus.
Prieš karą T. Snyderis Ukrainoje buvo puikiai žinomas dėl jo knygų apie Rytų Europą, įskaitant ir „Kruvinos žemės“, kurioje pasakojama, kaip 1930–1945 m. tarp Baltijos ir Juodosios jūrų, kur kovojo Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino režimai, buvo nužudyta 14 mln. nekaltų vyrų, moterų ir vaikų.
Visai neseniai T. Snyderis nutarė papasakoti Ukrainos istoriją plačiajai visuomenei bei internete paviešino savo Jeilio bakalauro studentams skaitytą paskaitų ciklą „Moderniosios Ukrainos kūrimas“. Šis ciklas „Youtube“ surinko daugiau nei 4,6 mln. peržiūrų iš beveik 70 šalių, o pirmąją paskaitą peržiūrėjo daugiau nei 921 000 žmonių.
Šį kursą jis sukūrė jau po vasario mėnesio invazijos: „Supratau, kad žmonės paprasčiausiai nėra pakankamai susipažinę su Ukrainos istorija.“
Prieš Rusijai aneksuojant Krymą Vladimiras Putinas neigė, kad Ukraina yra reali valstybė. Rusijos prezidentas jau kurį laiką perrašinėja istoriją, o jo požiūrį geriausiai iliustruoja pernai liepą paskelbta 5 000 žodžių esė, kurią vienas komentatorius apibūdino kaip „vieną žingsnį iki karo paskelbimo.“ V. Putino straipsnyje, pilname mitų ir netikslumų, teigiama, kad ukrainiečių tauta „neturi jokio istorinio pagrindo“, ir kad taip buvo „pavogti“ Rusijos žmonės ir teritorijos.
T. Snyderio manymu, žmonės galimai nujaučia, kad Kremliaus naratyvas nėra visiškai teisingas, bet „jie nelabai žino, kaip į jį atsakyti.“ Jo paskaitų ciklas nėra tiesioginis atsakas absurdiškoms V. Putino fantazijoms. „Kai tiesiogiai atsakai į propagandą – kartais tenka tai padaryti – tu esi įtraukiamas į nemalonų šokį su propagandistais. Yra daug geriau tiesiog užpildyti šią erdvę istorija, nes Ukrainos istorija yra daug įdomesnė nei apie ją kuriama propaganda.“
Vietoje to, kad pradėtų nuo 2013 m. kilusių Euromaidano protestų, T. Snyderis atsuka laikrodį iki tų laikų, kai dabartinėse Pietų Ukrainos žemėse buvo auginami grūdai senovės Atėnams. Tuomet jis pasakoja apie vikingus, Bizantiją ir užmirštas valstybes, tokias kaip Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kuri kadaise buvo didžiausia Europos valstybė.
Tačiau, kaip teigia T. Snyderis, imperialistinė Rusijos idėja, kad „Ukraina nėra tikra valstybė“, spėjo įsiskverbti į vakarietišką mąstymą. Tai paaiškina, kodėl daugelis tikėjosi, jog Ukraina žlugs vos per kelias dienas. „Dalykai, kurie atrodo labiausiai techniški ir objektyvūs, tokie kaip, karo vertinimas, dažnai gali priklausyti nuo subjektyviausių dalykų, pavyzdžiui, ar mes tikrai tikime, kad šalis išties yra reali“, – sakė istorikas.
Tikriausiai šios paskaitos tapo pagrindine priežastimi, kodėl T. Snyderis atsidūrė tarp 200 amerikiečių, kuriems buvo uždrausta lankytis Rusijoje, pagal Rusijos vyriausybės įvestas sankcijas. Tai nuliūdino istoriką, todėl jis neturi nuotaikos sarkastiškiems juokeliams: „Įprastas atsakymas yra: „Štai ir nuplaukė mano atostogos Sibire.“ Tačiau aš taip nesijaučiu.“
Jis tikisi kada nors vėl ten apsilankyti, nagrinėti šalies archyvus, pabuvoti jau kitokioje Rusijoje. Tačiau tai nutiks tik tada, jeigu Rusija pralaimės šį karą. „Rusija laimės tik pralaimėdama. Rusijai labai reikia pralaimėti šį karą ir pralaimėti jį ryžtingai, – aiškino T. Snyderis. – Kolonijinis veržimasis į Ukrainą tėra bandymas išvengti vidinių pokyčių, kurių Rusijai labai reikia.“
Jo manymu, Rusijos pralaimėjimas taip pat padėtų pasaulio taikai. Tai būtų aiški žinia kitoms jėgoms, turinčioms imperialistinių ambicijų: „Rusijos sutriuškinimas šiame kare sumažintų tikimybę, kad Kinija išbandys savo sėkmę Taivane.“
„Europos istorija mums parodo, ir gana akivaizdžiai, kad siekiant tarp „normalia“ Europos valstybe, reikia tapti postimperialistine valstybe – tai reiškia, pralaimėti karus“, – pasakojo istorikas.
Dėl šios priežasties, T. Snyderis yra įsitikinęs, kad reikšmingos derybos galės vykti tik tuomet, kai Ukraina laimės šį karą. Rusai jau dabar rodo, kad derybos jiems tėra tik priemonė persigrupuoti ir pulti iš naujo.
Pasak istoriko, derybos turėtų vykti jau po Ukrainos pergalės: „Jeigu norite, kad derybos prasidėtų kuo greičiau, jūs turite padėti Ukrainai kuo greičiau laimėti šį karą, pavyzdžiui, siunčiant daugiau ilgo nuotolio ginklų.“
Ir nors jis nenorėjo komentuoti pranešimų apie Baltųjų rūmų raginimus V. Zelenskiui parodyti atvirumą deryboms su Maskva, T. Snyderis mano, kad JAV pozicija mažai skiriasi nuo jo paties. „Tai nėra pasisėdėjimas restorane – tu negali užsisakyti daugiau karo arba daugiau derybų“, – sakė istorikas.
Taigi lėšos yra renkamos toliau. Jis teigė, kad žmonės „džiaugiasi, kai jie gali imtis tiesioginių veiksmų, atsakydami į akivaizdžiai žiaurų Rusijos elgesį.“
