Iš šiais metais Holivudo bulvare atidarytos parduotuvės „Kettl Tea“ meniu esančių 25 rūšių arbatos rūšių visos, išskyrus keturias, baigėsi, naujienų agentūrai AFP teigė parduotuvės įkūrėjas Zachas Manganas.
„Vienas iš dalykų, su kuriais susiduriame, yra pasakyti klientams, kad, deja, neturime“ to, ko jie nori, teigė jis.
Dėl žolinio aromato, intensyvios spalvos ir žvalumo suteikiančio poveikio mačios populiarumas „per pastarąjį dešimtmetį išaugo tiesiog eksponentiškai, tačiau daug labiau per pastaruosius dvejus trejus metus“, sakė 40-metis verslininkas.
Jis teigė, kad dabar tai yra „kultūrinis Vakarų pasaulio akcentas“, kurį galima rasti visur – nuo ledų skonio iki kavos.
Dėl to mačios rinka per metus beveik padvigubėjo, sakė Z. Manganas.
„Kad ir ką bandytume, daugiau pirkti tiesiog nėra ko“, – teigė jis.
Už tūkstančių kilometrų, į šiaurės vakarus nuo Tokijo, Sajamoje Masahiro Okutomi susiduria su milžiniška paklausa. Jo šeimos arbatos verslą tęsia jau penkiolikta karta.
„Turėjau paskelbti savo svetainėje, kad daugiau nepriimame jokių mačios užsakymų“, – sakė jis.
Miltelių gamyba yra intensyvus procesas: lapai, vadinami tenčia, prieš derliaus nuėmimą kelias savaites slepiami šešėlyje, kad skonis ir maistinės medžiagos būtų koncentruotos.
Tuomet jie kruopščiai išlukštenami rankomis, išdžiovinami ir smulkiai sumalami mašina.
„Ilgalaikis darbas“
M. Okutomi sakė, kad norint tinkamai pagaminti mačią, „reikia daug metų mokytis“.
„Tai ilgalaikis darbas, kuriam reikia įrangos, darbo ir investicijų“, – teigė jis.
„Džiaugiuosi, kad pasaulis domisi mūsų mačia (...), bet trumpuoju laikotarpiu tai beveik kelia grėsmę – mes tiesiog negalime suspėti“, – sakė jis.
Mačios bumą paskatino tokie interneto nuomonės formuotojai kaip Andie Ella, kuri turi daugiau nei 600 tūkst. prenumeratorių platformoje „YouTube“ ir yra įkūrusi savo mačios produktų prekės ženklą.
Jos atidarytoje pastelinės rožinės spalvos parduotuvėje madingame Tokijo Haradžiuku rajone dešimtys gerbėjų nekantriai laukė, kol galės nusifotografuoti su 23 metų prancūze arba nusipirkti jos braškių ar baltojo šokolado skonio mačios skardinių.
„Mačia yra vizualiai labai patraukli“, – AFP sakė A. Ella.
Iki šiol jos mačios prekės ženklo, gaminamo Japonijos Mie kaimo regione, parduota 133 tūkst. skardinių. 2023 metų lapkritį pradėjusioje veikti įmonėje šiuo metu dirba aštuoni darbuotojai.
„Paklausa nenustojo augti“, – sakė ji.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2024 metais mačia sudarė daugiau nei pusę iš 8 798 tonų žaliosios arbatos eksporto iš Japonijos – dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį.
Tokijo arbatos parduotuvė „Jugetsudo“, įsikūrusi turistų pamėgtame buvusio žuvų turgaus Cukidži rajone, stengiasi kontroliuoti savo atsargų kiekį, atsižvelgdama į didėjančią paklausą.
„Griežtai neribojame pirkinių kiekio, tačiau kartais atsisakome parduoti didelį kiekį pirkėjams, įtariamiems perpardavinėjimu“, – sakė parduotuvės vadovas Shigehito Nishikida.
„Per pastaruosius dvejus ar trejus metus ši mada sustiprėjo: klientai dabar nori patys pasigaminti mačią, kaip mato socialiniuose tinkluose“, – pridūrė jis.
Muitų grėsmė
Japonijoje viešinti 49 metų australė turistė Anita Jordan sakė, kad jos „vaikai yra apsėsti mačia“.
„Jie pasiuntė mane į misiją surasti geriausią“, – juokėsi ji.
Manoma, kad pasaulinės mačios rinkos vertė siekia milijardus dolerių, tačiau jai gali pakenkti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nustatyti muitai japoniškiems produktams – šiuo metu jie siekia 10 proc., o ateityje gali būti padidinti iki 24 procentų.
Trūkumas ir muitai reiškia, kad „turime kelti kainas. Mums tai nelengva“, – sakė Z. Manganas iš „Kettl Tea“, nors kol kas tai nesumažino paklausos.
„Klientai sako: „Noriu mačios, kol ji nesibaigė“, – pasakojo jis.
„Kettl Tea“ mačią galima maišyti su pienu arba mėgautis tiesiog su karštu vandeniu keraminiame dubenėlyje, kad geriau atsiskleistų jos subtilus skonis.
Tai nėra pigus malonumas: pastarasis variantas kainuoja mažiausiai 10 dolerių už stiklinę, o 20 gramų miltelių, iš kurių galima pasigaminti gėrimą namuose, kaina svyruoja nuo 25 iki 150 dolerių.
Japonijos vyriausybė skatina arbatos gamintojus ūkininkauti didesniu mastu, kad sumažintų sąnaudas.
Tačiau dėl to kyla pavojus, kad gali nukentėti kokybė, o „mažose kaimo vietovėse tai beveik neįmanoma“, sakė augintojas M. Okutomi.
Arbatos plantacijų skaičius Japonijoje sumažėjo iki ketvirtadalio to, kas buvo prieš 20 metų, nes ūkininkai sensta ir jiems sunku užsitikrinti įpėdinius, pridūrė jis.
„Naujos kartos ugdymas užtrunka (...) Tai negali būti improvizacija“, – sakė M. Okutomi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
