Penktadienį kalbėdamas per prancūzų naujienų kanalą LCI ambasadorius Lu Shaye teigė, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalys „tarptautinėje teisėje net neturi faktinio statuso, nes nėra jokio tarptautinio susitarimo, kuris materializuotų jų suverenitetą“.
Šie jo komentarai liečia ne tik Ukrainą, į kurią Rusija įsiveržė praėjusių metų vasarį, bet ir visas tuometinei Sovietų Sąjungai priklausiusias šalis, kurios po SSRS žlugimo tapo nepriklausomomis valstybėmis, įskaitant daugelį Europos Sąjungos narių.
Vėlai šeštadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, kad ją abstulbino Kinijos ambasadoriaus pareiškimai.
„Kinija pati turi pasakyti, ar šie pareiškimai atspindi jos poziciją, o mes tikimės, kad taip nėra“, – priduriama pareiškime.
„Nekartokite propagandos“
Be to, paklaustas, ar mano, kad Krymas priklauso Ukrainai, Lu Shaye atsakė, kad „tai priklauso nuo to, kaip jūs suvokiate problemą“, ir pridūrė, kad esą „tai nėra taip paprasta“.
„Yra istorija. Iš pradžių Krymas buvo Rusijos“, – tvirtino jis.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas savo ruožtu sekmadienį pabrėžė, kad buvusių sovietinių šalių statusas yra įtvirtintas tarptautinėje teisėje.
„Keista girdėti absurdišką „Krymo istorijos“ versiją iš šalies, kuri skrupulingai žiūri į savo tūkstantmetę istoriją, atstovo“, – sakė M. Podoliakas, turėdamas omenyje Kiniją.
Nepaisant tvirtų ryšių su Rusija, Kinija stengiasi vaizduoti save kaip neutralią šalį karo Ukrainoje klausimu. Ji yra pasiūliusi miglotą politinį konflikto sprendimą.
„Jei norite būti svarbia politine žaidėja, nekartokite Rusijos autsaiderių propagandos“, – sakė M. Podoliakas.
2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, surengusi vadinamąjį referendumą, kurio nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.
„Jis neigia patį tokių šalių kaip Ukraina, Lietuva, Estija, Kazachstanas ir t. t. egzistavimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Paryžiuje įsikūrusio analitinio centro „Foundation for Strategic Research“ Kinijos ekspertas Antoine'as Bondaz.
1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai, jai priklausiusios šalys vėliau buvo priimtos į Jungtines Tautas kaip suverenios narės.
Visų trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijos savaitgalį paskelbė, kad iškvies pasiaiškinti Kinijos reikalų patikėtinius.
Nepriimtinos pastabos
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tviteryje šeštadienį parašė: „Jeigu kas nors vis dar stebisi, kodėl Baltijos šalys nepasitiki Kinija „tarpininkaujant taikai Ukrainoje“, štai čia Kinijos ambasadorius įrodinėja, kad Krymas yra Rusijos ir mūsų šalių sienos neturi teisinio pagrindo.“
Jo kolega iš Latvijos Edgaras Rinkevičius pabrėžė, kad „Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pastabos dėl tarptautinės teisės ir šalių suvereniteto yra visiškai nepriimtinos“.
„Tikimės Kinijos pusės paaiškinimo ir visiško šio pareiškimo atšaukimo“, – pridūrė jis tviteryje.
Estų diplomatijos vadovas Margusas Tsahkna taip pat pasmerkė minimus kinų diplomato komentarus.
„Kinijos diplomato pareiškimai yra nesuprantami, ir mes smerkiame tokius komentarus nepriklausomos ir suverenios šalies atžvilgiu“, – sakė M. Tsahkna.
„Estijos užsienio reikalų ministerija planuoja išsikviesti Kinijos Liaudies Respublikos atstovą Estijoje ir, jei reikės, informuosime jį apie mūsų istoriją. Mūsų tikslas – aiškiai parodyti, kad tokios pažiūros nepriimtinos ir kad Estija yra suvereni šalis“, – pridūrė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau šį mėnesį buvo nuvykęs į Pekiną, kad paragintų Kinijos prezidentą Xi Jinpingą daryti spaudimą Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kad šis nutrauktų invaziją į Ukrainą.
E. Macrono kelionė sukėlė nerimą kai kuriems jo sąjungininkams Vakarų šalyse, kurie skeptiškai vertina Kinijos ketinimus, atsižvelgiant į draugiškus Xi Jinpingo santykius su V. Putinu.
Vakarai taip pat baiminasi, kad Pekinas gali nutarti siųsti ginklus Rusijai.
Kinija tokias kalbas atmeta, o kinų užsienio reikalų ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad jo šalis neparduos ginklų kare Ukrainoje dalyvaujančioms šalims ir reguliuos dvejopos civilinės ir karinės paskirties prekių eksportą.
