Praėjusį mėnesį atminimo renginio organizatoriai nurodė, kad į ceremoniją bus pakviesta Rusija, bet ne jos prezidentas Vladimiras Putinas. Planuojama, kad kitą savaitę minėjime dalyvaus daugelis pasaulio lyderių.
Tačiau Prancūzija persigalvojo ir ketvirtadienį nurodė, kad Rusijos delegacija vis dėlto nekviečiama.
Paryžiaus teigimu, šiuo metu tam nėra palankių sąlygų, atsižvelgiant į tai, kad Rusija daugiau nei dvejus metus vykdo plataus masto invaziją į Ukrainą ir pastarosiomis savaitėmis suintensyvino puolimą Charkivo srityje.
Prezidentūros teigimu, ceremonijos metu bus parodyti gestai, kuriais bus pažymėtas „lemiamas Sovietų Sąjungos indėlis“ į karo pabaigą, taip pat pagerbti Normandijos operacijoje žuvę kariai.
2022-ųjų vasario 24 dieną V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, o per pastaruosius penkis mėnesius Maskva pasiekė daug laimėjimų.
Maskvai įsiveržus į kaimyninę šalį, Rusijos ir Vakarų valstybių santykiai pasiekė rekordines žemumas.
Antrojo pasaulinio karo metais Sovietų Sąjunga buvo Jungtinės Karalystės ir JAV sąjungininkė kovoje prieš nacistinę Vokietiją.
1944 metų birželio 6-ąją įvykęs išsilaipinimas Normandijos paplūdimiuose buvo Antrojo pasaulinio karo kursą pakeitusi operacija.
Normandijos operacija daugelio laikoma didžiu transatlantinio bendradarbiavimo simboliu. Per ją jauni Sąjungininkų kariai, įskaitant amerikiečius ir kanadiečius, aukojo savo gyvybes, kad užbaigtų Trečiojo reicho viešpatavimą Europoje.
Baigiantis tam, kas buvo praminta „ilgiausia diena“, nacių okupuotoje Šiaurės Prancūzijoje buvo išsilaipinę 156 tūkst. Sąjungininkų karių ir 20 tūkst. mašinų, nepaisant kulkų krušos, artilerijos ir lėktuvų ugnies.