Šiuo vizitu siekiama įtvirtinti draugystę tarp savivaldžios salos ir jos paskutinės diplomatinės sąjungininkės Pietų Amerikoje.
Paragvajus yra vienas iš nedaugelio likusių Taivano sąjungininkų Lotynų Amerikoje ir vienintelis Pietų Amerikoje. Pekinas, kuris laiko salą savo teritorijos dalimi, dešimtmečius įtikinėja Taibėjaus diplomatinius sąjungininkus pereiti į Kinijos pusę.
Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad rugpjūtį pareigas pradėsiantis eiti S. Pena antradienį atvyks penkių dienų vizito į Taibėjų, kur susitiks su Taivano prezidente Tsai Ing-wen.
„Jo vizitas sutaps su liepos 12 dieną minėsimomis Taivano ir Paragvajaus diplomatinių santykių užmezgimo 66-osiomis metinėmis“, – sakė ministerija.
„Paragvajus yra mūsų ištikimas sąjungininkas Pietų Amerikoje ir jau ilgą laiką tvirtai remia mūsų dalyvavimą tarptautinėje bendruomenėje... Taivano ir Paragvajaus ryšiai ir draugystė yra tvirti“, – priduriama jos pranešime.
Per Paragvajaus prezidento rinkimų kampaniją ekonomistas ir buvęs finansų ministras S. Pena pažadėjo ir toliau pripažinti Taivaną, o jo pergalė išsklaidė Taibėjaus nuogąstavimus, kad Paragvajus nutrauks ryšius su savivaldžia sala.
„Esame pasiryžę per ateinančius penkerius metus palaikyti šiuos draugystės ryšius“, – „Twitter“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė S. Pena ir pridūrė, kad jis sieks parengti „dvišalę darbotvarkę... siekiant plėtoti ir toliau stiprinti istorinius Paragvajaus ir Taivano ryšius“.
Pastaraisiais metais Panama, Salvadoras, Dominikos Respublika, Nikaragva ir Hondūras atsisakė Taivano pripažinimo ir perėjo Pekino pusėn.
Pekinas neleidžia savo diplomatiniams sąjungininkams taip pat pripažinti Taibėjaus.
Nuo 1949 metų, kai baigėsi Kinijos pilietinis karas, Lotynų Amerika buvo pagrindinis Kinijos ir Taivano diplomatinės kovos laukas.
Kovą Hondūras perėjo į Pekino pusę, todėl Taibėjų diplomatiškai dabar pripažįsta tik 13 šalių.
