Viena diena Veneroje prilysta 243,0226 dienoms Žemėje – beveik dviem trečdaliams vienerių metų mūsų planetoje. Tiesa, vienos paros trukmė Veneroje gali skirtis apie 20 min. Tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnale „Nature Astronomy“.
Kadangi Venera yra artima mūsų kaimynė, gali pasirodyti kiek keista, kad mes iki šiol nežinojome tikslios jos paros trukmės. Nustatyti planetų sukimosi greitį yra pakankamai lengva, kai ant jų paviršiaus yra puikiai atpažįstamų bruožų. Dėl šios priežasties yra sunkiau suprasti, kokiu greičiu sukasi dujų milžinės.
Laimei, ant Jupiterio paviršiaus plyti Didžioji Raudonoji Dėmė. Deja, Veneros tiršta atmosfera apsunkina tokių išskirtinumų paiešką, taigi astronomai turėjo sugalvoti kitokių kūrybiškų šios problemos sprendimų.
2006–2020 m. astronomai, naudodamiesi 70 m pločio „Goldstone“ observatorijos antena Kalifornijos Mohavių dykumoje, į Venerą siuntė radijo signalus. Šios bangos prasiskverbdavo pro planetos atmosferą ir atsimušdavo į jos paviršių. Po kelių minučių radijo signalas grįždavo į „Goldstone“ observatoriją, o po maždaug 20 sekundžių pasiekdavo ir Vakarų Virdžinijoje įsikūrusią „Green Bank“ observatoriją. Tikslus laiko skirtumas tarp grįžtančio ryšio užfiksavimo skirtingose observatorijose leido mokslininkams apskaičiuoti kokiu greičiu sukasi Venera.
„Mes pasinaudojome Venera lyg kokiu disko rutuliu, – sakė pagrindinis autorius Jeanas-Lucas Margot‘as iš Kalifornijos universiteto Los Andžele. – Mes apšvietėme jį ypač galingu prožektoriumi – maždaug 100 000 kartu ryškesniu nei įprastas žibintuvėlis. Ir sekdami šio disko rutulio atspindžius, mes galėjome daryti išvadas apie jo sukimosi [būsenos] savybes.“
Tačiau toks eksperimento apibūdinimas skamba daug paprasčiau, nei buvo iš tiesų. Kad stebėjimai būtų sėkmingi, tiek Žemė, tiek Venera turėjo būti tinkamoje padėtyje, be to, turėjo veikti abi observatorijos. Tyrimas truko 15 metų, per kuriuos buvo atliktas 21 stebėjimas.
J. L. Margot‘as sakė: „Mes supratome, kad yra labai sudėtinga per 30 sekundžių užtikrinti puikų visų prietaisų veikimą. Dažniausiai gaudavome tik dalį duomenų. Retai kada pavykdavo surinkti visus duomenis, kuriuos tikėjomės gauti.“
Paros ilgio kitimą Veneroje lemia jos atmosferos judėjimas. Veneros paviršiuje slėgis yra maždaug 93 kartus didesnis nei Žemėje, todėl suspaustų dujų slankiojimas turi įtakos planetos sukimuisi.
Stebėjimai atskleidė ir daugiau informacijos apie Venerą. Komanda sugebėjo apytikriai apskaičiuoti, kad Veneros branduolio skersmuo yra apie 3 500 km. Žemės branduolys yra panašaus dydžio. Tačiau vis dar trūksta informacijos, kuri leistų nustatyti, ar jis yra skystas, kietas, ar šių dviejų būsenų mišinys.
Tyrimas taip pat leido geriau išmatuoti planetos ašies pasvirimą jos orbitos plokštumos atžvilgiu. Jie apskaičiavo, kad Venera yra pasvirusi 2,64° kampu. Kadangi šis pasvirimas yra labai mažas, planetoje nėra skirtingų sezonų. Štai Žemė yra pasvirusi 23° kampu, kuris yra daug didesnis nei Veneros palinkimas. Tačiau Venera yra išskirtinė – ji sukasi į priešingą pusę nei kitos planetos, o tai lemia tam tikrus unikalius reiškinius.
Laiko sekimas Veneroje yra labai sudėtingas. Planeta aplink savo ašį apsisuka per 243 dienas, tačiau vieneri metai (planetos apsisukimas aplink Saulę) trunka tik 225 dienas. Tačiau kadangi Venera sukasi į priešingą pusę nei Žemė, parą matuojant nuo saulėtekio iki saulėtekio, Veneroje ji trunka tik 117 dienų. Nieko nuostabaus, kad ši keista planeta vis dar slepia tiek daug paslapčių.
