Terminas „ekologiškai nepažeistas“ neturi jokio tikslaus apibrėžimo, tačiau paprastai jis yra vartojamas kalbant apie žemės plotus, kurie nebuvo sutrikdyti žmonių veiklos, ir kuriuose vis dar gyvena tokios gyvūnų populiacijos, kaip iki industrializacijos.
Tyrimo metu tarptautinė mokslininkų komanda palygino tūkstančių žinduolių rūšių gyvenamąsias teritorijas šiandien su tokių pačių rūšių paplitimu 1500 m., t. y. prieš prasidedant pramoninei revoliucijai.
Tyrėjai pastebėjo, kad funkciškai nepažeistomis vietovėmis galima laikyti tik 2–3 proc. žemės paviršiaus. Jose gyvūnų tankumas nesumažėjo žemiau lygio, kuris paveiktų sveiką ekosistemos funkcionavimą. Neramina ir tai, kad vos 11 proc. šių ekologiškai nepažeistų vietų yra įtrauktos į saugomas teritorijas.
„Mes žinome, kad nepažeistos buveinės sparčiai nyksta, nors jų svarba tiek biologinei įvairovei, tiek žmonėms buvo ne kartą pademonstruota. Tyrimas parodė, kad daugumoje vietų, kurias mes laikome nepaliestomis, trūksta gyvūnų, kurie buvo arba sumedžioti žmonių, arba prarasti dėl invazinių rūšių ar ligų“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius dr. Andrew Plumpltre‘as iš Kembridžo universiteto.
Ekologiškai nepažeisti regionai buvo rasti rytinėje Rusijoje, šiaurinėje Kanadoje bei Aliaskoje, Amazonės baseine, kai kuriose Sacharos dalyse ir Kongo baseine. Stebina tai, kad daugumoje šių vietovių gyvena vietinės čiabuvių gentys, kurios padeda išlaikyti aplinkos ekologinį vientisumą.
Šiame tyrime pateikiama statistika kelia daug daugiau nerimo nei ankstesni skaičiavimai. Ankstesniuose darbuose buvo teigiama, kad maždaug 2040 proc. žemės paviršiaus nepatyrė stipraus žmonių veiklos poveikio. Tačiau tiesioginė ir netiesioginė žmonijos įtaka natūraliai aplinkai auga, ir tampa aišku, kad greitu metu ji nemažės. Tai prasidėjo dar prieš kelis amžius, tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais natūralią aplinką trikdanti žmogaus veikla pradėjo augti taip sparčiai.
Tačiau vilties dar yra. Žmonių veikla apima vis daugiau ir daugiau žemės ploto, tačiau tyrimo autorių teigimu, yra įmanoma atkurti net 20 proc. ekologiškai sunykusių vietovių, į išlikusias nepažeistas vietas sugrąžinus vos kelias rūšis.
„Rezultatai rodo, kad šiuos ekologiškai nepaliestus plotus būtų įmanoma padindinti net 20 proc., tikslingai atkuriant rūšis, kurios išnyko vietovėse, kur žmogaus poveikis sąlyginai vis dar yra nedidelis. Žinoma, su sąlyga, kad būtų užtikrintas jų išlikimas, skaičius būtų atstatytas iki tokio lygio, kuris atitiktų jų funkcinį vaidmenį“, – paaiškino dr. A. Plumptre‘as.
