Kai rugsėjį Kremlius paskelbė apie dalinę rezervistų mobilizaciją, pašaukdamas apie 300 000 naujų karių, Rusija, kartu su savo šeimomis, paliko daugybė tarnauti tinkamo amžiaus vyrų. Šimtai tūkstančių rusų, siekdami išvengti šaukimo, išvyko į kaimynines valstybes ir kitas vietas, kur galima lengviau patekti ir kur jie gali ilgą laiką gyventi bei dirbti.
Tačiau kai po daugiau nei septynių mėnesių kyla nerimas dėl dar vienos mobilizacijos bangos. Į karą Ukrainoje pakliūti nenorintys rusai susiduria su įvairiomis problemomis: į tai patenka ir įstatymai, dėl kurių gali būti sunkiau išvykti iš šalies, bei vizų išdavimo pakeitimai daugelyje kitų valstybių, kurios riboja rusų galimybes likti užsienyje ilgesniam laikui.
„Geriausias patarimas yra kuo greičiau išvykti“, – „Current Time“ sakė žmogaus teisių grupės „First Departament“ vadovas Ivanas Pavlovas. Jis pridūrė, kad naujasis įstatymas gali suteikti karo planuotojams būdų greitai papildyti karių gretas, ruošiantis naujam puolimui Ukrainoje.
Naujasis balandžio 14-ąją priimtas įstatymas keičia Rusijos karo tarnybos taisykles, kurios anksčiau reikalavo asmeniškai įteikti šaukimo į karo tarnybą pranešimus. Dabar vietinių karo prievolės biurų paskelbti pranešimai bus siunčiami ir elektroniniu būdu.
Jie bus laikomi galiojančiais nuo tos akimirkos, kai bus patalpinti į valstybinį elektroninių paslaugų portalą, vadinamą „Gosuslugi“. Įstatyme taip pat numatytas elektroninio tarnauti privalančių asmenų registro sukūrimas. Taip pat bus sudarytas viešas visų į karo tarnybą pašauktų asmenų sąrašas.
Tačiau, priešingai nei rugsėjį, dabar pabėgti į užsienį bus daug sunkiau, o šalių, priimančių Rusijos piliečius, sąrašas trumpėja.
Tokios populiarios kryptys kaip Turkija, Kazachstanas ir Argentina pakeitė savo įstatymus: jos apsunkino leidimų gyventi išdavimą bei sutrumpino laikotarpį, kurį rusai šalyje gali praleisti be vizos. Kitur, pavyzdžiui, Rusijai artimose Europos Sąjungos valstybėse, tokiose kaip Čekija, Estija, Latvija, Lietuva ir Suomija, taip pat buvo apribotas vizų išdavimas rusams, o tai sumažina tikimybę, kad jiems pavyktų patekti į šias šalis.
Nebelaukiami
Ar naujasis įstatymas bus veiksmingas, parodys tik laikas. Rusijos pareigūnai neigia, kad yra planuojama dar viena mobilizacija, ir tikina, kad elektroninių pranešimų apie šaukimą duomenų bazė greičiausiai pradės veikti tik rudenį.
Tačiau greitas įstatymo priėmimas ir jo pobūdis jau kursto nuogąstavimus, kad Kremlius ruošiasi dar vienai šaukimų bangai: patyrusi milžiniškų nuostolių mūšio lauke, manoma, kad dabar Rusija Ukrainoje susiduria su karių trūkumu.
Pagal naująjį įstatymą, šauktiniams, neprisistačiusiems į karo tarnybą, bus uždrausta išvykti iš Rusijos, bus atimta jų teisė vairuoti, jiems taip pat gali būti uždrausta parduoti savo butą ir kitą turtą. Aktyvistai ir teisės ekspertai pastebi, kad naujuoju registru galės naudotis pasieniečiai, siekiant dar labiau apriboti visų karinės tarnybos vengiančių asmenų judėjimą.
Šis galimai ribotas laikas ir papildomi iššūkiai išvykstant iš šalies slegia tuos, kurie nori palikti Rusiją, ir tuos, kurie jau išvyko ir dabar kovoja su biurokratiniais ir finansiniais sunkumais užsienyje.
35-erių Darja iš Omsko, spalį atvykusi į Turkiją su savo vaikinu, Radio Free Europe/Radio Liberty „Siberia Realities“ sakė, kad jų galimybės judėti tolyn yra ribotos, todėl jie nerimauja dėl naujo įstatymo.
Kaip ir daugelis rusų, kalbėjusių su žurnalistais, Darja paprašė neatskleisti jos pavardės, nes bijo susidorojimo. Ji pasakojo, kad paskelbus mobilizaciją, su savo vaikinu automobiliu išvyko į Kazachstaną, o vėliau, spalio pradžioje, atvyko į Turkiją. Tačiau pora greitai susidūrė su sunkumais gaunant leidimą gyventi, kadangi jie čia atvyko su turistinėmis vizomis.
Turkija tapo patraukliausia vieta bėgantiems rusams dėl prieinamų kainų ir nesudėtingo teisinio proceso, pagal kurį turistui yra suteikiamas leidimas gyventi nuo šešių mėnesių iki dvejų metų, jei pareiškėjas pateikia nekilnojamojo turto nuomos sutartį. Šią nuomos sutartį galima pratęsti, taip gaunant leidimą šalyje gyventi dar dvejus metus. Po penkerių metų galima pateikti prašymą gauti pilietybę.
Tačiau Turkijos valdžia dar 2022 m. kovą pradėjo griežtinti taisykles apribodama, kuriems nuomojamiems objektams gali būti išduotas leidimas gyventi, o liepos mėnesį ribojimai vėl buvo išplėsti. Jau 2022 m. pabaigoje vis daugiau rusų pateiktų prašymų buvo atmetami.
Sunku nustatyti tikslų atmestų prašymų ir bendrą į Turkiją nuo karo tarnybos pabėgusių rusų skaičių. Tačiau rusakalbiams skirto „Telegram“ kanalo, kuriame yra nagrinėjamas pateikimo į šią šalį procesas ir kuris turi beveik 10 000 narių, moderatoriai teigia, kad atmestų prašymų skaičius auga. Tai pastebima net iš grupės narių patirties: sausį 371 grupės narys pateikė leidimo gyventi prašymą – 237 jų buvo atmesti.
Darja teigia, kad Turkijos valdžios institucijos aiškiai nenurodo, pagal kokius kriterijus paraiškos yra tvirtinamos, o procesas, kuris dažnai reikalauja dokumentų vertimo ir notaro patvirtinimo, gali brangiai kainuoti.
Ji sako, kad nuotolinis darbas Turkijoje pradėjo varžyti jos finansus, o po to, kai jų paraiška buvo atmesta, jie per trumpą laiką turėjo išvykti iš šalies. Nuo tada jie grįžo į Rusiją.
„Buvo baisu, o dabar visi laukia antrosios mobilizacijos bangos, – sakė ji. – Įstatymai, atrodė, ten keitėsi kas penkias minutes, o mes, užsieniečiai, Turkijoje pasijutome nebelaukiami“.
Vis mažiau alternatyvų
Tie, kurių nepriėmė Turkija, galėjo vykti į Tailandą, Vietnamą, taip pat Kazachstaną, Gruziją ir Serbiją. Tačiau ir čia vietos rusams lieka vis mažiau.
2022 m. į Kazachstaną iš viso atvyko 2,9 mln. Rusijos piliečių. Tiesa, į šį skaičių yra įtrauktos ir šeimos bei asmenys, turintys asmeninių ryšių šioje valstybėje.
Denisas, kuris paprašė neatskleisti pavardės, sakė, kad šią šalį jis su savo mergina pasirinko rugsėjo mėnesį, kai norėjo kuo greičiau išvykti iš Rusijos, o Kazachstanas yra palyginti arti jųdviejų gimtojo Novosibirsko.
Tuometinė Kazachstano politika leido rusams kas 90 dienų atsinaujinti savo vizas. Jiems tereikėjo išvykti į kaimyninę šalį, o grįžus į Kazachstaną, šis 90 dienų laikotarpis buvo pradedamas iš naujo.
Tačiau Kazachstano valdžia sausį pakeitė savo įstatymus, kad panaikintų šią spragą. Dabar Eurazijos ekonominei sąjungai priklausančių šalių (kuriai priklauso ir Rusija) piliečiams Kazachstane leidžiama būti ne ilgiau kaip 90 dienų per vieną 180 dienų laikotarpį.
Kaip ir daugelis kitų Kazachstano rusų, kurie pabėgo ir bijo sugrįžti, kad nesusidurtų su dar viena mobilizacijos banga, Denisas turi du pasirinkimus: išvykti arba kreiptis dėl laikino leidimo gyventi.
Nors atlyginimai Kazachstane yra mažesni nei didžiuosiuose Rusijos miestuose, tokiuose kaip Maskva ir Sankt Peterburgas, vis daugiau rusų pasirenka likti ir dirbti pas vietinius darbdavius. 2022 m., remiantis oficialiais vyriausybės duomenimis, Rusijos gyventojų, turinčių leidimus dirbti, skaičius Kazachstane išaugo iki 63 000 žmonių – dvigubai daugiau nei 2021 m.
Denisas ir jo mergina šiuo metu domisi sąlygomis kitose valstybėse, tačiau jie nežino, kokios galimybės jiems bus atviros.
„Galvodami apie ateitį supratome, kad reikia bėgti nuo Rusijos į tikrai laisvas šalis, – sakė jis. – Pasaulis yra didelis ir jis nesibaigia Kazachstane“.
