Ukrainos portalas „RBK-Ukraina“ remdamasis savo šaltiniais, sudėliojo V. Zelenskio ir V. Zalužno nesutarimų chronologiją bei galimas nesantaikos priežastis.
Zalužno reitingas ir labdaros fondo įkūrimas
Verta paminėti, kad apie V. Zelenskio ir V. Zalužno konfliktą pirmą kartą prabilta dar 2022 m. balandį. Tą mėnesį taip pat buvo pasirodžiusi informacija apie V. Zalužno labdaros fondo, skirto padėti kariuomenei, sukūrimą. Šis fondas buvo greitai pervadintas, tačiau prezidentūra šią istoriją interpretavo kaip ženklą, kad vyriausiasis vadas turi ir politinių ambicijų.
Be to, tam jau buvo tvirtas pagrindas. Visuomenės nuomonės tyrimai netrukus po karo rodė aukštą kariuomenės palaikymo reitingą (98 proc.), kuris lenkė asmeninį V. Zelenskio palaikymo reitingą (93 proc.). O pats V. Zalužnas, kuris prieš karą nebuvo itin gerai žinomas plačiajai visuomenei, akimirksniu tapo populiaria nacionaline figūra.
Žinoma, tai neliko nepastebėta V. Zelenskio komandos. Kaip „RBK-Ukraina“ patvirtino šaltiniai iš įvairių prezidentūros komandos struktūrų ir grupių, aktyviausiai šią temą propagavo prezidentūros kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Pirmosios viešos konflikto apraiškos
Pirmą kartą viešai trintis tarp V. Zelenskio ir V. Zalužno pasireiškė 2022 m. vasarą. To priežastis – nutekintas generalinio štabo vidaus dokumentas, kuriame buvo numatyta, kad norint perkelti karo prievolininkus per Ukrainą, reikia gauti karinio komisariato leidimą.
Dokumentas sukėlė didelį atgarsį visuomenėje, o V. Zelenskis pažadėjo skubiai spręsti susidariusią situaciją ir paragino Generalinį štabą „ateityje be jo nepriimti tokių sprendimų“. Kartu prezidentas, žinoma, neigė bet kokius konfliktus su karine vadovybe ir pabrėžė kolektyvo vienybę.
„Klaidas reikia ištaisyti, štai ir viskas“, – tuomet sakė V. Zelenskis.
Zalužno publikacijos žiniasklaidoje
Vienas iš „RBK-Ukraina“ šaltinių patikino, kad kažkuriuo metu, praėjusių metų vasaros pabaigoje, buvo pasiektas susitarimas, kad V. Zalužnas daugiau nesireikš žiniasklaidoje ir visą dėmesį skirs tik kovoms.
O lapkričio 1 d. „The Economist“ pasirodė garsioji štabo viršininko nuomonė ir rašinys apie tai, kodėl Ukraina negali radikaliai pakeisti situacijos fronte savo naudai ir ką jai reikia daryti, kad tai padarytų.
Prezidentūroje šis tektas buvo sutiktas itin priešiškai – ne tik dėl susitarimo pažeidimo, bet ir dėl turinio: V. Zalužno pasakojimas smarkiai prieštaravo V. Zelenskio teiginiui, kad padėtis fronte jokiu būdu nėra aklavietėje. Dėl to iš pradžių pati prezidento kanceliarija, o paskui ir asmeniškai V. Zelenskis kritiškai atsiliepė apie V. Zalužną.
Tačiau kiti šaltiniai Saugumo pajėgose teigia, kad štabo viršininkas ir prezidentas nebuvo susitarę uždrausti V. Zalužno veiklą žiniasklaidoje. Nors per karą jis davė tik kelis interviu. Ir, pasak šaltinių, tam buvo gautas gynybos ministro leidimas. Kalbant apie rašinį „The Economist“, prezidentas esą žinojo apie jos publikavimą, tačiau nežinojo apie jos turinį.
Kontrpuolimo „nesėkmė“
Be to, padėtį smarkiai pablogino faktinė vasaros kontrpuolimo nesėkmė. Prezidentūra „RBK-Ukraina“ patikino, kad visų optimistinių prognozių šaltinis buvo generolų patikinimai apie operacijos sėkmę, kuriais jie dalijosi bendraudami su V. Zelenskiu.
Vėliau prezidentas ir kiti aukšti šalies vadovai šį optimistinį pasakojimą transliavo žiniasklaidoje. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jokio didesnio Rusijos gynybos linijų proveržio neįvyko.
„Tai labai supykdė Zelenskį. Kai kalbama apie kai kuriuos didelius dalykus, pavyzdžiui, kontrpuolimą, žinoma, apmaudu, kai tau nesakoma tiesa“, – „RBK-Ukraina“ sakė šaltinis.
Kelionės į frontą
Buvo ir kitų konfliktų priežasčių. Vienas leidinio pašnekovas iš karinės ir politinės vadovybės prisimena, kaip V. Zelenskis praėjus kuriam laikui po invazijos pradėjo važinėti į frontą ir asmeniškai bendrauti su kariais, o V. Zalužnas ilgą laiką liko Kyjive.
„Tada kilo klausimas: ar gali vadas iki galo suprasti tikruosius žmonių poreikius fronte, jei pats su jais nebendrauja“, – prisimena šaltinis.
