Tai jis paskelbė savo interneto svetainėje.
„Kad mano ataskaitos EVT prezidentui Charlesiui Micheliui fragmentai apie mano taikos misiją buvo paviešinti, nusprendžiau paskelbti visą dokumentą, jog būtų aiškiau ir suprantamiau“, – „X“ pasidalindamas nuoroda parašė jis.
As fragments of my report to #EUCO President @CharlesMichel on my #peacemission have surfaced, I decided to release the whole document for the sake of clarity and context.https://t.co/S55UQyZ8pd
— Orbán Viktor (@PM_ViktorOrban) July 18, 2024
Orbanas pateikė savo pastabas ir pasiūlymus Europai
Jo svetainėje paskelbtas minėtų susitikimų apibendrinimas ir keletas pasiūlymų.
- Tai yra aibė bendrų pastebėjimų, kad karinio konflikto intensyvumas artimiausiu metu radikaliai padidės.
- Asmeniškai liudiju, kad kariaujančios šalys yra pasiryžusios įsitraukti į konfliktą dar giliau ir nė viena iš jų nenori imtis iniciatyvų dėl ugnies nutraukimo ar taikos derybų. Todėl galima daryti prielaidą, kad įtampa nesumažės ir šalys nepradės ieškoti išeities iš konflikto be reikšmingo išorės dalyvavimo.
- Čia yra trys pasauliniai veikėjai, galintys daryti įtaką įvykių raidai: Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir Kinija. Taip pat reikia atsižvelgti į svarbų regioninį veikėją Turkiją kaip vienintelę sėkmingą tarpininkę tarp Ukrainos ir Rusijos nuo karo veiksmų pradžios 2022 m.
- Kinija tęs savo politiką, taip pat suformuluotą tarptautiniuose dokumentuose, kuriuose raginama nutraukti ugnį ir vesti taikos derybas. Tačiau Kinija atliks aktyvesnį vaidmenį tik tuo atveju, jei jos dalyvavimo sėkmės tikimybė bus beveik neabejotina. Jų vertinimu, šiuo metu taip nėra.
- Kalbant apie Jungtines Valstijas, NATO aukščiausiojo lygio susitikime ir pokalbiuose su prezidentu D. Trumpu patyriau, kad šiuo metu JAV yra labai užsiėmusios prezidento rinkimų kampanija. Esamas prezidentas deda milžiniškas pastangas, kad išliktų lenktynėse. Akivaizdu, kad jis nepajėgus pakeisti dabartinės prokarinės JAV politikos, todėl negalima tikėtis, kad jis pradės naują politiką. Kaip jau ne kartą matėme pastaraisiais metais, tokiose situacijose biurokratija be politinio vadovavimo toliau eis ankstesniu keliu.
- Kalbėdamasis su prezidentu D. Trumpu priėjau prie išvados, kad užsienio politika jo rinkimų kampanijoje atliks tik nedidelį vaidmenį, nes joje dominuoja vidaus politikos klausimai. Todėl iki rinkimų iš jo negalime tikėtis jokios taikos iniciatyvos. Tačiau galiu užtikrintai pareikšti, kad netrukus po pergalės rinkimuose jis nelauks inauguracijos, o bus pasirengęs iš karto veikti kaip taikos tarpininkas. Jis turi išsamių ir gerai pagrįstų planų.
- Esu daugiau nei įsitikinęs, kad tikėtina Prezidento D. Trumpo pergalė lems, kad finansinės naštos santykis tarp JAV ir ES gerokai pasikeis ES nenaudai, kai kalbama apie finansinę paramą Ukrainai.
- Mūsų Europos strategija transatlantinės vienybės vardan kopijuoja prokarišką JAV politiką. Mes iki šiol neturėjome suverenios ir nepriklausomos Europos strategijos ar politinių veiksmų plano. Siūlome aptarti, ar šios politikos tęsimas ateityje yra racionalus. Dabartinėje situacijoje galime rasti galimybę, turėdami tvirtą moralinį ir racionalų pagrindą, pradėti naują mūsų politikos skyrių. Šiame naujame skyriuje galėtume stengtis sumažinti įtampą ir (arba) sudaryti sąlygas laikinai nutraukti ugnį ir (arba) pradėti taikos derybas.
- Siūlome inicijuoti diskusiją dėl šių pasiūlymų: . iniciatyvą surengti aukšto lygio politines derybas su Kinija dėl kitos taikos konferencijos sąlygų; . išlaikant dabartinius aukšto lygio politinius ryšius su Ukraina, atnaujinti tiesiogines diplomatinio bendravimo su Rusija linijas ir reabilituoti tokius tiesioginius ryšius mūsų politiniame bendravime; . pradėti koordinuotą politinį puolimą pasaulio pietų šalių, kurių vertinimą dėl mūsų pozicijos dėl karo Ukrainoje praradome, atžvilgiu, o tai lėmė transatlantinės bendruomenės visuotinę izoliaciją.
- Tikiuosi, kad mano pranešimai ir pasiūlymai gali tapti naudingu indėliu į galimus pasiūlymus ir iniciatyvas, kuriuos tinkama proga ir patogiu formatu pateiksite ES vadovams“, – rašoma V. Orbano svetainėje.
EK pirmininkė kritikuoja Vengrijos premjero „pataikavimo misiją“ Rusijoje
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį sukritikavo Vengrijos premjero V. Orbano diplomatinę kelionę į Maskvą aptarti karo Ukrainoje užbaigimo būdus kaip „pataikavimo misiją“.
„Ši vadinamoji taikos misija buvo ne kas kita, kaip pataikavimo misija“, – kreipdamasi į Europos Parlamentą (EP) sakė ji.
„Rusija tikisi, kad Europa ir Vakarai atlėgs, o kai kas Europoje tai ir daro“, – kalbėjo U. von der Leyen, kuri parlamente siekė užsitikrinti palaikymą antrai penkerių metų kadencijai EK pirmininkės poste.
V. Orbanas, kurį ji apibūdino tik kaip „Europos Sąjungos ministrą pirmininką“, liepos 5 d. nuvyko pasimatyti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jo vizitas buvo surengtas likus dviem dienoms iki to, kai nuo Rusijos raketų Ukrainoje nukentėjo vaikų ligoninė.
„Šis smūgis nebuvo klaida. Tai buvo šiurpinanti Kremliaus žinutė mums visiems“, – tikino U. von der Leyen.
V. Orbano vizitas Maskvoje sukėlė didelį ES pyktį. Vengrija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja blokui. Kai kurie lyderiai ir pareigūnai akcentavo, kad V. Orbanas savo kelionės metu neatstovavo ES.
Savarankiška diplomatinė iniciatyva paaštrino ES tvyrančią įtampą dėl Vengrijos, kuriai skirtos bloko lėšos jau prieš tai buvo įšaldytos dėl įtariamų demokratinių bei teisinės valstybės principų pažeidimų.
U. von der Leyen šią savaitę nurodė aukščiausiems ES pareigūnams nedalyvauti susitikimuose, kuriuos Vengrija turėtų surengti kaip bloko pirmininkė, ir siųsti tik žemesnio rango valstybės tarnautojus.
Ketvirtadienį parlamente ji atmetė V. Orbano iškeltą tikslą kartu su V. Putinu ieškoti būdų, kaip užtikrinti taiką Ukrainoje.
„Niekas nenori taikos labiau, nei Ukrainos žmonės – teisingos ir ilgalaikės taikos laisvoje ir nepriklausomoje šalyje. Europa palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pabrėžė U. von der Leyen.
