Švedijos saugumui nekyla „jokia grėsmė“, pabrėžė V. Orbanas. Jis paragino vyriausybę Stokholme nutraukti „šmeižimo“ politiką ir reguliarius pasisakymus apie Vengrijos daromus teisinės valstybės principų pažeidimus.
Vengrija turi teisę „pradžioje reikalauti iš Švedijos pagarbos“ – prieš priimdama „teigiamą sprendimą“ dėl jos narystės NATO, kalbėjo V. Orbanas.
Budapeštas praėjusiomis savaitėmis sugriežtino kritiką Švedijos atžvilgiu, kai mokyklose pradėtas rodyti 2019 m. darytas vaizdo įrašas, kuriame kalbama apie Vengrijos „demokratijos nuosmukį“. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas laiške švedų kolegai priekaištavo, kad mokyklose skleidžiami „rimti kaltinimai ir dezinformacija“.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija nusprendė prisijungti prie NATO. Suomija jau tapo Aljanso nare, o Švedijos narystės dar nėra ratifikavusi Vengrija ir Turkija.
