Tai per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Visi mūsų sprendimai pasveriami ir priimami taip, kad nebūtų eskalacijos, kad karas tarp Rusijos ir Ukrainos nevirstų karu tarp Rusijos ir NATO“, – teigė O. Scholzas, komentuodamas, kokio tipo ginkluotę Vokietija perduoda Ukrainai.
Jis pažymėjo, kad Berlynas neketina keisti savo sprendimo neperduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų ir neleisti jai smogti vokiškais ginklais į Rusijos teritorijos gilumą. O dalinį draudimo panaikinimą santykinai nedidelėje teritorijoje kancleris aiškino tuo, jog, Rusijos kariuomenei puolant Charkivo kryptimi, „reikėjo skubiai ką nors daryti“, kad Rusija negalėtų naudotis siena kaip priedanga, rengdama masines atakas prieš didelį Ukrainos miestą.
„Mes labai aiškiai pasakėme: nepulsime Rusijos savo lėktuvais ir raketomis, taip pat nesiųsime savo karių (į Ukrainą)“, – pareiškė kancleris.
Jo nuomone, tai labai subalansuota pozicija, kai netoli Vokietijos vyksta karas.
Kartu politikas pabrėžė Vokietijos pasirengimą remti Ukrainą viskuo, ko reikia, ir tiek, kiek reikės.
Jis taip pat pažymėjo, kad reikia remti procesus, kurie galiausiai leis užtikrinti taiką.
Pasak O. Scholzo, partneriai palaiko Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymą surengti kitą taikos viršūnių susitikimą, šį kartą pakvietus į jį Rusijos atstovus.
„Nesu tikras, kad rusai atvažiuos, bet visos pastangos yra naudingos“, – sakė Vokietijos vyriausybės vadovas.
Jis taip pat pareiškė, jog nelaiko taikos atkūrimo sąlyga besąlygiško Ukrainos pasidavimo, pažymėdamas, kad tai – „populistų šūkis“.
Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis mano, kad kitame taikos viršūnių susitikime turėtų dalyvauti Rusijos atstovai.
Pirmasis taikos viršūnių susitikimas įvyko birželį Šveicarijoje.
