Anksčiau buvo laikomasi teorijos, kad jei rusai įsiveržtų, valstybės narės stengtųsi atsilaikyti, kol sąjungininkų pajėgos, daugiausia amerikiečių ir esančios šalies viduje, galėtų ateiti į pagalbą ir imtis atsakomųjų veiksmų, bandydamos užpuolikus nustumti atgal.
Tačiau po Rusijos žiaurumų jos okupuotose Ukrainos teritorijose nuo Bučos ir Irpinės iki Mariupolio ir Chersono, NATO rytinis flangas nebenori rizikuoti Rusijos okupacijos laikotarpiu. Jos pažymi, kad pirmosiomis Ukrainos invazijos dienomis Rusijos kariuomenė užėmė didesnes teritorijas nei kai kurios Baltijos šalys.
Anot leidinio, norint užkirsti tam kelią, tai praktiškai reiškia Aljanso karinės strategijos revoliuciją: daugiau karinių pajėgų, nuolat dislokuotų palei Rusijos sieną, didesnė JAV ir sąjungininkų karo planų integracija, didesnės karinės išlaidos – 2 proc. nuo BVP būtų laikoma minimumu – ir išsamesni reikalavimai sąjungininkams turėti konkrečių rūšių pajėgų ir įrangos, kad prireikus galėtų kovoti iš anksto numatytose vietose.
„Tuo siekiama, kad NATO pajėgos taptų ne tik stipresnės ir pajėgesnės, bet ir labiau matomos Rusijai, o tai yra pagrindinis atgrasymo elementas“, – pažymi NYT.
