Abu dokumentai yra anglų kalba. Vašingtono atsakas užima penkis puslapius, o NATO – keturis. „Meduza“ cituoja naujienų agentūrą TASS, kurioje teigiama, kad dokumentuose minimi siūlymai, kuriuos Vakarų šalys jau įvardijo oficialiu lygmeniu arba apie juos jau rašė žiniasklaidos priemonės. Pavyzdžiui, siūlymas susitarti dėl branduolinės ginkluotės ribojimų ir karinių pratybų masto suderinimo.
Vašingtonas taip pat tariamai yra pasirengęs tartis dėl „saugumo nedalumo principo“, kuris yra įtvirtintas ESBO sutartyje. Būtent juo Rusija remiasi savo „siūlymuose“ Vakarams.
Rusija praėjusių metų pabaigoje iš JAV ir NATO šalių pareikalavo ne tik „nebesiplėsti į Rytus“, bet ir atitraukti savo ginkluotę bei kariuomenę iš Rytų Europos šalių.
Atmestas Rusijos reikalavimas
Anksčiau buvo skelbiama, kad tiek Vašingtonas, tiek jo vadovaujamas aljansas atmetė Maskvos reikalavimą garantuoti, kad Ukraina neprisijungs prie NATO ir kad JAV atitrauks savo strateginę ginkluotę iš Europos.
Tačiau JAV laiške, kaip praėjusią savaitę teigė A. Blinkenas, Maskvai siūlomas ir „rimtas diplomatinis kelias“ konfrontacijai išspręsti.
Nors valstybės sekretorius aiškiai leido suprasti, jog stojimas į NATO yra pačios Ukrainos prerogatyva, jis pabrėžė, kad Vašingtonas „aptarė galimybę imtis abipusių skaidrumo priemonių dėl pajėgų išdėstymo ir Ukrainos, taip pat priemonių pasitikėjimui didinti, kalbant apie karines pratybas ir manevrus Europoje“.
Per pirmadienį vykusį JT Saugumo Tarybos posėdį Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad joks rusų pareigūnas negrasino Ukrainai įsiveržimu. V. Nebenzia taip pat apkaltino Jungtines Valstijas „įtampos ir retorikos kurstymu bei eskalacijos provokavimu“.
„Diskusijos apie karo grėsmę savaime yra provokuojančios. Jūs beveik raginate tai padaryti, norite, kad tai įvyktų“, – tvirtino diplomatas.
V. Putinas: vilties išspręsti Ukrainos krizę esama, bet priemonės „nebus paprastos“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė turįs vilčių, kad Maskva ir Vakarai sugebės rasti sprendinį su Ukraina susijusiai saugumo krizei, bet taip pat apkaltino Vašingtoną naudojantis Kijevu kaip „įrankiu“ prieš Rusiją.
„Tikiuosi, kad galiausiai rasime sprendinį, nors tai nebus paprasta“, – sakė V. Putinas, galbūt siųsdamas užuominą, kad yra pasiruošęs tolesnėms deryboms su Vakarais, kaltinančiais Maskvą sutelkus prie sienos su Ukraina daugiau kaip 100 tūkst. karių ir galimai planuojant įsiveržti į kaimyninę šalį.
V. Putinas per spaudos konferenciją po derybų Maskvoje su Vengrijos premjeru Viktor Orbanu taip pat sakė, kad Vašingtono pagrindinis siekis yra Rusijos stabdymas.
„Man atrodo, kad Jungtinėms Valstijoms labiau rūpi ne Ukrainos saugumas... Jų pagrindinis tikslas – stabdyti Rusijos vystymąsi“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.
„Šia prasme pati Ukraina tėra įrankis šiam tikslui pasiekti. Tai gali būti padaryta įvairiais būdais“, pavyzdžiui, įtraukiant Rusiją į ginkluotą konfliktą, tikino V. Putinas.
Rusijos lyderis pridūrė, jog jeigu Ukraina būtų priimta į NATO, Rusija galėtų būti įtraukta į karinį konfliktą su Aljansu dėl Maskvos aneksuoto Krymo.
„Įsivaizduokime, kad Ukraina yra NATO šalis ir pradeda karinę operaciją Kryme, Rusijos suverenią teritoriją, – sakė V. Putinas. – Ką, ar turime kovoti su NATO aljansu? Ar apie tai kas nors pagalvojo? Atrodo, kad ne.“
