Ne orų Maskvoje, bet keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos prezidentas Vladimiras Putinas prieš kelias savaites buvo paskelbęs aneksuotais ir priklausančiais Rusijai.
Jo darbuotojai – IT specialistai ir analitikai – dirba palyginti nežinomame subjekte, pavadintame Pagrindiniu radijo dažnių centru (PRDC). Tai yra federalinės vyriausybinės agentūros „Roskomnadzor“, atsakingos už Rusijos interneto priežiūrą, padalinys. Jie naršo po Rusijos interneto svetaines, socialinių tinklų puslapius, pokalbių kambarius, „Telegram“ kanalus ir kitur, ieškodami bet kokių režimui pavojingos veiklos apraiškų: opozicijos protestų, antikarinių demonstracijų, prezidentui Vladimirui Putinui adresuotų įžeidimų.
Šiuo konkrečiu atveju jie buvo susirūpinę, kad maždaug 15-oje pagrindinių Rusijos svetainių, kuriose yra pateikiamos orų prognozės, ką tik tariamai aneksuoti Ukrainos regionai vis dar buvo žymimi kaip Ukraina.
Centro darbuotojai sudarė svetainių sąrašą su jų kontaktais. Iki lapkričio 6 d. 10 iš 15 puslapių pakeitė šių Ukrainos teritorijų pavadinimus, nurodydamos, kad jos priklauso Rusijai.
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kremlius padidino savo pajėgumus cenzūruojant naujienas ir informaciją, skelbiamą Rusijos interneto portaluose. Praėjus kelioms dienoms nuo karo pradžios, V. Putinas pasirašė įstatymą, kriminalizuojantį sąmoningą bet kokios, vyriausybės nuomone, melagingos informacijos apie karą ar Rusijos kariuomenę skleidimą.
Dėl to nuo invazijos pradžios iš pagrindinių Rusijos paieškos sistemų „Yandex“ ir „Mail.ru“ buvo pašalinta daugiau nei 11 800 įvairiausių įrašų, kuriuose: „Pranešama apie didžiulius Rusijos ginkluotųjų pajėgų praradimus, masinį pasidavimą, taip pat atakas prieš civilinius objektus, infrastruktūrą bei civilių žudymą.“ „Roskomnazdor“ užblokavo mažiausiai 95 žiniasklaidos organizacijų svetaines, kuriose informacija yra pateikiama rusų kalba.
Svarbiausias tokios veiklos taškas yra Pagrindinis radijo dažnių centras (PRDC), kuris daugiau nei metai prieš invaziją sukūrė vidinę pranešimų siuntimo sistemą, pavadintą „Operational Interactive Office“.
Ši sistema jungia monitoringo centrą su svarbiausiomis Rusijos saugumo ir teisėsaugos institucijomis: Generaline prokuratūra, Federaline saugumo tarnyba, Federaline apsaugos tarnyba, Nacionaline gvardija ir Vidaus reikalų ministerija.
Naujas Radio Free Europe/Radio Liberty Rusijos tyrimų padalinio „Systema“ atliktas tyrimas parodė, kaip PRCD – kartu su Rusijos internetinės erdvės cenzoriais – stebi elektroninę komunikaciją ir kartu su vyriausybinėmis agentūromis kontroliuoja tai, ką rusai gali skaityti bei žiūrėti.
Tyrimas yra pagrįstas didžiuliu vidinės korespondencijos kiekiu (daugiau nei 2 terabaitais duomenų), kuriuos 2022 m. lapkritį gavo Baltarusijos programišių organizacija „Cyberpartisans“. Surinkta medžiaga jie pasidalino su Radio Free Europe/Radio Liberty bei daugybe kitų žiniasklaidos priemonių, tarp kurių ir Rusijos portalai „The Insider“ ir „iStories“, Vokietijos laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“ bei kitais.
Nutekinti PRDC dokumentai (daugiau nei 700 000 laiškų ir 2 mln. vidinių dokumentų) leidžia suvokti, kaip yra stebima ir cenzūruojama Rusijos interneto erdvė.
„Mane stebina valdžios įsitikinimas, kad kuo daugiau sistemų ji sukurs, tuo bus daugiau blokų. Kiekvienas mano skaitytas dokumentas gali tapti baudžiamąja byla prieš „Roskomnadzor“ ir visus kitus objektus, susijusius su šių dokumentų rengimu“, – Radio Free Europe/Radio Liberty sakė nepriklausomas IT specialistas Philipas Kulinas, valdantis „Telegram“ kanalą „Escher II“.
„Tai yra realus žmonių stebėjimas, – tikina specialistas. – „Roskomnadzor“ yra civilinė įstaiga. Kas davė jai leidimą sekti asmenis ir rinkti jų duomenis?“
Sena cenzūra, nauji metodai
Maskvos polinkis į cenzūrą nėra naujiena. Sovietmečiu komunistų partija sukūrė platų cenzūros aparatą, kuris bandė stabdyti iš už geležinės uždangos atkeliaujantį naujienų srautą, blokuodama užsienio televizijos ir radijo transliacijas.
9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje Michailo Gorbačiovo paskelbta „glasnost“ politika atvėrė kelią naujienoms ir informacijai iš išorės bei suteikė daugiau erdvės prieštaringiems požiūriams šalies viduje. Žlugus Sovietų Sąjungai, Rusijos žiniasklaida tapo triukšminga ir visiems pasiekiama, o laikraščiai, transliuotojai ir, kiek vėliau, interneto portalai bei el. pašto informaciniai biuleteniai, galėjo mėgautis žodžio ir kritikos laisve.
2000 m. V. Putinui oficialiai tapus prezidentu vienas iš pirmųjų jo reikšmingų sprendimų buvo didesnė nacionalinių televizijos transliuotojų – pagrindinio didžiosios daugumos rusų naujienų šaltinio – kontrolė. Pokyčiai palietė ir „NTV“, transliavusią labai kritiškus pranešimus apie pirmąjį Čečėnijos karą.
2-ojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje Kremlius pradėjo klijuoti baudžiamąsias etiketes nevyriausybinėms organizacijoms ir pilietinės visuomenės grupėms, o vėliau ir žiniasklaidos priemonėms (paskelbdavo „užsienio agentas“ arba „nepageidautinomis organizacijomis“). Tai smarkiai apribojo žiniasklaidos laisvę, atbaidė reklamdavius ir privertė kai kurias organizacijas užsidaryti.
Dar vėliau ji sukūrė sudėtingą sistemą, kuri kaupia internete skelbiamą rusišką informaciją, ją saugo, rūšiuoja ir pateikia vyriausybinėms institucijoms. Ši sistema yra vadinama akronimu SORM. Kremlius įsakė didžiosioms interneto įmonėms, tokioms kaip „Google“ ir „Facebook“, Rusijoje įkurti bent dalį savo serverių. Jis taip pat apribojo pagrindinių svetainių, tokių kaip socialinės žiniasklaidos milžinės „VK“, interneto portalo „Mail.ru“, o daug vėliau ir „Yandex“, nuosavybę.
2000 m. kaip radijo dažnius stebinti ir valdanti „Roskomnadzor“ atšaka įkurtas PRDC, plečiantis vyriausybės pastangoms kontroliuoti internetą, turėjo išplėsti ir savo kompetencijas.
Agentūra, kuri lapkritį viešai pripažino, kad į jos sistemas buvo įsilaužta, nesutiko atsakyti į žurnalistų klausimus apie jos vykdomas stebėjimo ir cenzūros operacijas. Į klausimus neatsakė ir „Roskomnadzor“.
„Protesto nuotaikos“
Atrodo, kad vidinė susirašinėjimų ir pokalbių sistema „Operational Interactive Office“ atsirado dėl teisėsaugos institucijų poreikio sekti vietinius protestus, kurie kilo keliuose Rusijos regionuose 2019 m. Tarp jų buvo demonstracijos tolimoje šiaurėje dėl jautrioje aplinkoje kuriamų sąvartynų ir protestai prieš bažnyčios statybą gyventojų mėgstamame Jekaterinburgo parke.
Pradinė programos beta versija buvo išleista tų pačių metų gruodį, o po dvejų metų ji buvo atnaujinta, pridedant papildomų funkcijų, įskaitant ir versiją mobiliesiems telefonams bei galimybę siųsti asmeninius pranešimus bei įkelti vaizdo, garso įrašus ir nuotraukas.
Remiantis Radio Free Europe/Radio Liberty peržiūrėta medžiaga, agentūros darbuotojai stebi daugybę internetinių išteklių, tada, naudodamiesi vidine susirašinėjimo sistema, pažymi turinį, kad kitos vyriausybinės agentūros galėtų skirti įspėjimus ar net administracines nuobaudas.
Pagal nutekintus dokumentus, 2022 m. lapkritį sistemoje buvo sukurtos atskiros teminės pokalbių gijos: „protesto nuotaikos“, terorizmas, užsienio jėgų kišimasis, ekstremizmas ir kitos.
Pavyzdžiui, grupėje „Protesto nuotaikos“ PRDC darbuotojai kasdien skelbia išsamias ataskaitas „apie protesto nuotaikas socialiniuose tinkluose“, remdamiesi įrašais iš 3 500 vietinės ir nacionalinės reikšmės „VK“ ir kito populiaraus socialinio tinklo – „Odnoklasniki“ – paskyrų. Jie taip pat stebi turinį „YouTube“ ir „Telegram“ kanaluose.
Pokalbiuose dalyvauja ne tik PRDC, bet ir kitų agentūrų darbuotojai.
Lapkričio viduryje „Protesto nuotaikų“ grupėje jau buvo 60 narių, tarp kurių 15 Vidaus reikalų ministerijos, devyni prokuratūros ir vienas Federalinės apsaugos tarnybos darbuotojai.
Dokumentuose taip pat nurodyta, kaip PRDC buvo naudojamas slopinti arba cenzūruoti informaciją ar kritiškas naujienas apie galingus verslo lyderius ir oligarchus.
Naudojantis centralizuotu registru, vadinamu Vieninga automatizuota informacine sistema, PRDC tenkino verslo lyderių prašymus panaikinti kritiškus įrašus. Štai valstybinės gamtinių dujų milžinės „Gazprom“ išlaidų valdymo skyriaus vadovo Michailo Sirotkino padėjėjas 2020 m. vasario mėnesį išsiuntė „Roskomnadzor“ prašymą blokuoti daugiau nei 150 hipersaitų į straipsnius apie M. Sirotkiną.
Dar prieš 2018 m. „Roskomnadzor“, jau turėjusi oficialius teisinius įgaliojimus įpareigoti ištrinti turinį, laikinai užblokavo prieigą prie interneto svetainės „Russiangate“, kai ji paskelbė tyrimą dėl nedeklaruoto Aleksandro Bortnikovo, pagrindinės vidaus žvalgybos agentūros – Federalinės saugumo tarnybos – vadovo, nekilnojamojo turto. Tais pačiais metais milijardierius Ališeris Usmanovas pateikė ieškinį, reikalaudamas, kad „Roskomnadzor“ blokuotų straipsnius apie jo ryšius su liūdnai pagarsėjusiu nusikaltėlių mafijos bosu.
Specialioji „Yandex U“ užduotis
Remiantis nutekintais PRDC dokumentais, vien per trečiąjį 2022 m. ketvirtį „Roskomnadzor“ užblokavo apie 89 000 tinklalapių. Dauguma pažeidimų yra susiję su informacijos apie prekybą narkotikais arba turinio apie savižudybes, lošimus ar vaikų pornografiją platinimu.
Pasak dokumentų, centre dirba klinikinis psichologas, konsultuojantis už turinio stebėjimą ir žymėjimą atsakingus darbuotojus, kurie užsiminė apie „emocinį ir profesinį perdegimą“, „nerimą“ ir „džiaugsmo praradimą“.
Probleminį turinį žymintys centro darbuotojai taip pat tiesiogiai bendradarbiauja su „Yandex“ inžinieriais. „Yandex“ yra didžiausia Rusijos paieškos sistema, dominuojanti ir kitose Rusijos interneto prekybos srityse, pavyzdžiui, pavėžėjimo paslaugose, maisto pristatyme ir apsipirkime internetu.
„Yandex“ dabar išgyvena sudėtingą laikotarpį dėl vidinių nesutarimų ir jos pačios pateiktų kaltinimų cenzūra, susijusia su karu Ukrainoje. Neseniai atsistatydino keli aukščiausi „Yandex“ vadovai, o bendrovė pardavė savo pagrindinį naujienų portalą, teigdama, kad ji nori skirti daugiau dėmesio su naujienomis nesusijusiems verslams.
Remiantis nutekintais failais, PRDC darbuotojai sukūrė keletą „Excel“ darbalapių pavadintų „Specialioji „Yandex U“ užduotis“, kuriuose yra nuo 30 iki 200 nuorodų į socialinių tinklų įrašus tokiomis temomis kaip „Putino mobilizacija“, „vaikinai iš Rusijos pasiduoda“, ir „už ką Ukrainoje miršta Rusijos jaunuoliai“. Centro darbuotojai rinko šiuos raktinius žodžius atitinkančias nuorodas ir siuntė jas „Yandex“ administracijai, kad šie įrašai būtų pašalinti.
„Yandex“ neatsakė į žurnalistų klausimus. Atsakydama į kiek anksčiau pateiktą klausimą, ar bendrovė koreguoja savo algoritmus, kad šie būtų palankesni valstybinei žiniasklaidai, „Yandex“ atstovė spaudai gynėsi: „Mes kategoriškai neigiame šiuos kaltinimus. „Yandex“ nekeičia savo algoritmų, kad šie tenkintų kokią nors politinę pusę.“
Botai ir dirbtinis intelektas
2021 m. pabaigoje, siekdami pagerinti savo stebėjimo sugebėjimus, PRDC darbuotojai pradėjo naudoti trečiųjų šalių kuriamus botus – programinę įrangą, užprogramuotą atlikti automatizuotas užduotis, pavyzdžiui, siųsti automatinius pranešimus, atsakyti į skundus arba vykdyti akcijų sandorius. 2022 m. rugpjūtį PRDC skyrė 57 mln. rublių (apie 750 000 eurų) dirbtinio intelekto sistemos „Oculus“ kūrimui. Ji stebės socialinius tinklus, internetines svetaines ir net susirašinėjimų kanalus, kur ieškos nuotraukų, vaizdo įrašų ir tekstų, kuriuose yra draudžiamos informacijos.
Remiantis nutekintais dokumentais, PRDC sukūrė „grafinių objektų klasifikatorių“, kad išmokytų „Oculus“ sistemą rasti V. Putiną pašiepiantį turinį.
Į klasifikatorių buvo įtrauktos įvairiausios kategorijos, pavyzdžiui,, „žeminantis prezidento atvaizdas“ ir „prezidento palyginimas su neigiamais veikėjais“.
Tarp klasifikatoriaus naudojamų terminų yra ir tokie junginiai kaip „Putinas krabo pavidalu“, „Putinas kandžių pavidalu“, taip pat Putino palyginimai su Adolfu Hitleriu bei vampyru.
Pasak dokumentų PRDC stengiasi išspręsti ir dar vieną problemą – jos darbuotojai bando rasti prieigą prie uždarų pokalbių kambarių ir susirašinėjimo grupių, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ar „VK“, į kuriuos galima patekti tik susikūrus vartotojo profilį ir paprašius grupės administratoriaus leidimo prisijungti.
Siekiant įveikti šią kliūtį, 2022 m. vasarą centras pradėjo kurti „botų fermas“, kurios imituoja realių žmonių paskyras įvairiuose socialiniuose tinkluose ir užtikrina prieigą prie uždarų pokalbių kambarių.
Kaip rašoma gautuose dokumentuose, PRDC taip pat paprašė „Roskomnadzor“ leidimo supirkti daug nenaudojamų telefono numerių, kurie praverstų automatizuojant ir patvirtinant sukurtus profilius.
