Penktadienį Estijos prokurorai pareiškė, kad Honkonge registruotas konteinerinis laivas yra pagrindinis jų tyrimo dėl dviejų povandeninių telekomunikacijų kabelių sugadinimo praėjusį mėnesį objektas, praneša „Reuters“.
Netrukus po to Suomijos nacionalinio tyrimų biuro, esančio policijos sudėtyje, atstovas spaudai Risto Lohi, pranešė, kad inkaras, rastas jūros dugne šalia tą pačią naktį sugadinto dujotiekio, gali priklausyti tam pačiam laivui.
Jis pridūrė, kad pagrindinė tyrimo dalis jau baigta, tačiau dar reikia išsiaiškinti kai kuriuos techninius aspektus.
Abiejų šalių pareigūnai teigė, kad tiria laivo vaidmenį, nes jo judėjimas spalio 7-8 d. sutapo su žalos padarymo laiku ir vieta.
Kinija anksčiau buvo pareiškusi, kad yra linkusi pateikti reikiamą informaciją apie incidentą pagal tarptautinę teisę.
Kompanija „NewNew Shipping“, laivo „NewNew Polar Bear“ savininkė ir operatorė, anksčiau atsisakė komentuoti „Reuters“.
NATO sustiprino patruliavimą Baltijos jūroje
NATO stiprina patruliavimą Baltijos jūroje po to, kai buvo padaryta žala povandeninei infrastruktūrai, jungiančiai Aljanso nares šiame regione.
„Sustiprintos priemonės apima papildomus stebėjimo ir žvalgybos skrydžius, įskaitant jūrų patruliavimo lėktuvų, NATO AWACS lėktuvų ir dronų skrydžius“, – sakoma Aljanso pareiškime.
„Į rajoną taip pat siunčiami keturi NATO minų medžiojimo laivai“, – priduriama jame.
Toks žingsnis žengtas po to, kai buvo pažeistas gamtinių dujų vamzdynas tarp Suomijos ir Estijos bei telekomunikacijų kabelis tarp Švedijos ir Estijos.
„Toliau atidžiai stebime situaciją ir palaikome glaudžius ryšius su savo sąjungininkėmis Estija ir Suomija bei partnere Švedija“, – sakė NATO atstovas spaudai Dylanas White'as.
„NATO ir toliau adaptuos savo jūrinę poziciją Baltijos jūroje ir imsis visų būtinų priemonių, kad sąjungininkai būtų saugūs“, – pabrėžė jis.
Spalį Suomija pareiškė, kad dujotiekio „Balticconnector“ nuotėkis įvyko dėl išorinės veiklos, o padidėjus įtampai su Rusija baiminamasi galimo sabotažo.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljanso atsakas bus ryžtingas, jei paaiškės, kad incidentas buvo tyčinis išpuolis.
Naujausias incidentas įvyko praėjus daugiau nei metams po to, kai sprogimai „Nord Stream“ vamzdynuose nutraukė pagrindinį Rusijos dujų kelią į Europą ir pakurstė geopolitinę įtampą, kuri ir taip jau buvo didelė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Pareigūnai paskelbė, kad tie sprogimai buvo sabotažas, tačiau galutinių atsakymų, kas už tai atsakingas, vis dar nėra.
Suomija šiais metais prisijungė prie JAV vadovaujamo karinio aljanso ir taip įgyvendino svarbų strateginį pokytį, kuris papiktino Rusiją. Švedija dar siekia narystės NATO.
NATO teigia, kad po „Nord Stream“ incidento jau sustiprino patruliavimą prie ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros ir siekia pagerinti sąjungininkų veiksmų koordinavimą.
