Toks žingsnis būtų ženklių pokyčių Joe Bideno administracijos politikoje krizės Rytų Europoje atžvilgiu demonstravimas. Iki šiol JAV buvo baiminamasi „išprovokuoti“ Rusiją pulti Ukrainą. Tačiau per pastarąsias savaites V. Putinui toliau rodant ryžtą kariniu būdu spręsti „Ukrainos klausimą“, Baltųjų rūmų administracija svarsto atsisakyti neprovokavimo strategijos.
NYT šaltinių teigimų, jeigu J. Bidenas patvirtintų papildomą JAV karių dislokavimą, dalis jų į „labiau pažeidžiamas rytines NATO šalis“ būtų perkelta iš JAV, o likę – iš kitų bazių Europoje.
JAV valdžios atstovai neatskleidė dar svarstomo projekto detalių, tačiau dabartiniai ir buvę karo pajėgų vadai NYT atskleidė, kad tai turėtų būti papildomų oro gynybos, inžinierių, logistikos ir artilerijos pajėgų dislokavimas. Be karių J. Bidenas taip pat gali į regioną išsiųsti papildomų karinių lėktuvų.
Pasiūlymas: dislokuoti karius Rytų Europoje, prireiks didinti skaičių dešimteriopai
Savaitgalį vykusio susitikimo su Pentagono vadais J. Bidenas sulaukė siūlymų, kurie padėtų JAV kariuomenei būti dar arčiau V. Putino „prieangio“, pažymima NYT. Vienas iš jų numato 1-5 tūkst. karių išsiuntimą į Rytų Europos šalis, su galimybe padidinti šį skaičių dešimteriopai, jeigu situacija pablogėtų.
Sprendimas dėl papildomo karių dislokavimo gali būti priimtas jau šios savaitės pradžioje, pažymi anonimiškumą panorėję išlaikyti leidinio pašnekovai. J. Bidenas svarsto sustiprinti JAV dalyvavimą Rytų Europoje dėl Rusijos galios pozicijos demonstravimo Ukrainos pasienyje ir Baltarusijoje, kur yra sutraukta daugiau nei 100 tūkst. rusų karių ir ginkluotės. Savaitgalį Didžioji Britanija apkaltino Maskvą siekiant nuversti dabartinę Ukrainos valdžią ir paskiriant ten sau palankias politines jėgas.
„Net jeigu remiamės diplomatija, labai daug dėmesio skiriame gynybos ir atgrasymo stiprinimui, – sakė valstybės sekretorius Antony J. Blinkenas interviu, kuris sekmadienį buvo parodytas CBS laidoje „Face the Nation“. – Pati NATO ir toliau bus reikšmingai stiprinama, jei Rusija vėl imsis agresijos veiksmų. Visa tai yra svarstoma“.
Iki šio JAV oficialiai nesvarstė jokių karinio dalyvavimo atsako variantų, įskaitant ir papildomo kontingento dislokavimo Ukrainoje. J. Bidenas be dviprasmybių tvirtino, kad nenorėtų įsivelti į dar vieną konfliktą po to, kai teko trauktis iš Afganistane 20 metų trukusios karinės operacijos.
Tačiau po daugelio metų svarstymų, kiek karinės paramos teikti Ukrainai, baiminantis išprovokuoti Rusiją, JAV oficialūs asmenys neseniai perspėjo, kad Jungtinės Valstijos gali pademonstruoti savo galią, jei V. Putinas įsiveržtų į Ukrainą.
Būtent tūkstančių papildomų JAV karių pajėgų NATO rytinėje dalyje, įskaitant Estiją, Latviją ar Lietuvą, anot J. Bideno administracijos, yra tas scenarijus, kurio V. Putinas, kuris nerimauja dėl vis artėjančio prie Rusijos sienų Vakarų šalių aljanso, norėtų išvengti.
Laukė Putino veiksmų
Šio scenarijaus siūlymas pasigirdo tuo pat metu, kai JAV valstybės departamentas nurodė visiems JAV ambasados darbuotojų šeimos nariams palikti Ukrainą dėl galimo Rusijos puolimo grėsmės, išsiunčiama ir dalis diplomatinio personalo, skelbiama sekmadieniniame pranešime.
J. Bidenas praėjusią savaitę pareiškė perspėjęs V. Putiną dėl galimo Ukrainos puolimo, kad tai privers Vašingtoną išsiųsti daugiau karių į regioną. „Mes padidinsime karių dalyvavimą Lenkijoje, Rumunijoje ir pan., jeigu jis iš tiesų pajudės, – tvirtino J. Bidenas. – Jos yra NATO narės“.
JAV gynybos sekretorius Lloydas J. Austinas III praėjusį mėnesį jau perspėjo Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, tikėtina, nulems JAV pajėgų stiprinimą, kurį dabar kaip tik svarsto J. Bidenas, Rytų Europoje.
Baltųjų rūmų administracijos politika Rusijos grėsmės atžvilgiu staigiai pasikeitė po Rusijos sprendimo surengti „karines pratybas“ Baltarusijos teritorijoje, sutraukiant ten tūkstančius karių ir sunkiosios karinės technikos. Suvokimas, kad neužteks vien diplomatinių priemonių, JAV vadovybei atėjo ir po to, kai iš esmės nepajudėjo iš mirties taško ir įvairios pastarąjį mėnesį organizuotos derybų grupės, įskaitant ir J. Bideno bei V. Putino pokalbį telefonu.
„Tai yra aiškus atsakas į staigų Rusijos pajėgų dislokavimą Baltarusijoje, ypač NATO pasienyje, – NYT cituojama viena iš buvusio JAV prezidento B. Obamos administracijos patarėjų Rusijos ir Ukrainos klausimais Evelyn Farkas. – Neįmanoma, kad NATO neatsakytų į tokį staigų karinį manevrą šiame politiniame kontekste. Kremlius turi suprasti, kad visais savo šiais dislokavimais jie tik eskaluoja situaciją ir kelia grėsmę, įskaitant ir sau patiems“.
Buvusio vieno iš Pentagono vadovų Europos ir NATO klausimais Jimo Townsendo teigimu, dabartinis JAV administracijos siūlymas nėra pakankamas.
„Dabar jau yra kiek per vėlu užkardyti Putiną, – aiškino jis. – Jeigu rusai užpuls Ukrainą per artimiausias kelias savaites, tie 5 tūkst. turėtų būti tik avansas gerokai didesniam JAV ir sąjungininkų dalyvavimui. Vakarų Europa ir vėl turės tapti ginkluota stovykla“.