„Svarbiausia, kad Vengrija neturi sienos su Rusija“, – pabrėžė V. Orbanas pokalbyje su žurnalistais metų pabaigoje, rašo Kremliaus naujienų agentūra TASS.
Jis pridūrė, kad Budapeštas suinteresuotas užtikrinti, kad tarp Vengrijos ir Rusijos „visada būtų kitos valstybės kontroliuojama teritorija“.
„Didieji žaidėjai sutaria dėl viso kito“, – sakė V. Orbanas, kuris dažnai vadinamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Europos Sąjungoje.
Didžiausias Ukrainos priešas ES
Jis taip pat atsisakė karu pavadinti Rusijos įsiveržimą į nepriklausomą Ukrainą, rašo „The Moscow Times“, nes „nebuvo paskelbtas karas“. Tai skrupulingai atitinka Kremliaus propagandinę liniją, nes Rusija karą Ukrainoje vis dar vadina „specialiąja karine operacija“. Taip karą vadina ir V. Orbanas.
Gruodį Europos Sąjungos šalys negalėjo susitarti dėl 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai paketo dėl V. Orbano, kuris reikalavo, kad Vengrijai pirmiausia būtų suteikti jai pažadėti 30 mlrd. eurų, pozicijos.
Vengrijos ministras pirmininkas taip pat nepritarė derybų su Ukraina dėl stojimo į ES pradžiai. Jis tai aiškino vykstančiu karu su Rusija.
„Kalbame apie šalį, kurios teritorijoje yra Rusijos karių. Ar ir juos priimsime [į ES]?“ – klausė V. Orbanas.
Pasak jo, šiuo metu neįmanoma tiksliai nustatyti Ukrainos teritorijos dydžio ir jos gyventojų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, šalies įstojimo į ES pasekmės atrodo nenuspėjamos, pabrėžė V. Orbanas.
Nepaisant šių argumentų, Vengrijos premjeras pripažino, kad gruodžio 14–15 d. aukščiausiojo lygio susitikime jam nepavyko įtikinti likusių 26 ES šalių vadovų nepradėti stojimo derybų su Kyjivu.
Kaip rašo „Politico“, po tris valandas trukusių diskusijų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paprašė V. Orbano išeiti iš salės ir nueiti išgerti kavos, kol likusios ES šalys susitars dėl derybų su Ukraina pradžios jam nedalyvaujant.
