„Norėčiau, kad vienas ar du mano oponentai sėdėtų čia“, – rodydamas į tuščią fotelį savo svetainėje, pilnoje paauksuotų ikonų, sakė 89 metų vyras.
Juodą sutaną vilkintis žilabarzdis dvasininkas yra vienas iš nedaugelio Rusijos stačiatikių kunigų, pasisakiusių prieš Maskvos karinę operaciją Ukrainoje.
Drebančiu balsu, bet nedvejodamas jis aiškina: „Bijau, kad esu blogas kunigas. Niekada nebuvau prieš visus karus, bet visada buvau prieš bet kokį agresyvų žemės užgrobimo karą“.
Ukraina „yra nepriklausoma valstybė ir tegul kuria savo valstybę taip, kaip mano esant reikalinga“, – sakė jis AFP agentūrai savo namuose Novobelyj Kamen kaimelyje ant Volgos upės kranto Kostromos srityje, už šešių valandų kelio nuo Maskvos.
Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karinius veiksmus Ukrainoje, Maskvos patriarcho Kirilo vadovaujamoje Rusijos Stačiatikių Bažnyčioje, kuriai visame pasaulyje priklauso apie 150 mln. tikinčiųjų, prieš Kremliaus karinę kampaniją atvirai pasisakė tik saujelė kunigų.
Kirilas yra pasakęs keletą vis karingesnių pamokslų, ragindamas rusus „susitelkti“ aplink valdžios institucijas ir padėti nugalėti „priešus“, kuriuos jis kaltina bandymu sugriauti istorinę Rusijos ir Ukrainos vienybę.
Nuo 2009 metų, kai pradėjo vadovauti Bažnyčiai, Kirilas siekė glaudesnių ryšių su prezidentu Vladimiru Putinu, palaikydamas konservatyvias vertybes, o ne Vakarų liberalizmą.
Verta paminėti, kad Rusijos Ortodoksų Bažnyčia Sovietų Sąjungos laikais buvo griežtai ribojama ir kontroliuojama KGB. Net po 1991 m. Sovietų Sąjungos žlugimo ji niekada neskatino valdžios kritikos, tačiau kai kurie kunigai vis dėlto kalba atvirai.
„Kraujas ant rankų“
Vasario 25 dieną, kitą dieną po karinės operacijos pradžios, G. Edelšteinas pasirašė draugo kunigo Ioano Burdino laišką, kuris buvo paskelbtas I. Burdino parapijos bažnyčios Karabanovo kaime Kostromos srityje interneto svetainėje.
„Ukrainos gyventojų kraujas liks ne tik ant Rusijos valdovų ir šį įsakymą vykdančių karių rankų. Jų kraujas liks ant kiekvieno iš mūsų, kurie pritariame šiam karui arba tiesiog tylime, rankų“, – buvo sakoma įraše, kuris vėliau buvo ištrintas.
Kostromos metropolitas Ferapontas pasmerkė šį laišką, sakydamas, kad tik du kunigai iš 160 regiono kunigų pasisakė prieš šią operaciją.
Tačiau jų protestai tuo nesibaigė.
Kovo 6 dieną I. Burdinas pasakė pamokslą apie vykstančių kovų žmogiškąją kainą. Tą pačią dieną jis buvo iškviestas į apklausą pas tyrėjus. Kovo 10 dieną jam buvo nurodyta sumokėti 35 tūkst. rublių (450 eurų) baudą už ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimą“. Už pakartotinį tokį nusikaltimą gresia iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Teisme prieš jį liudijo keturi asmenys.
„Per pamokslą tėvas I. Burdinas... mums sakė, kad ketina melstis už Ukrainą“, – sakė viena parapijietė, rodo teismo dokumentai, kuriuos matė agentūra AFP.
50 metų I. Burdinas ir toliau smerkia karinius veiksmus.
„Man įsakymas „Nežudyk“ yra besąlygiškas“, – sakė jis agentūrai AFP savo namuose netoli Kostromos.
Jis teigia, kad labai nedaug kunigų nepritaria konfliktui, nes dauguma jų yra paveikti „propagandos“. Be to, jie baiminasi sankcijų bei baudžiamojo persekiojimo.
