Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Geriausiai Sergejus Bogdančikovas žinomas dėl to, kad buvo „Rosneft" prezidentas (1998-2010).
Sergejus Bogdančikovas gimė 1957 m. rugpjūčio 10 d. Bogdanovkos kaime, Orenburgo srityje. 1976 metais baigė Buguruslano naftos koledžą, 1981 metais Ufos naftos institute studijavo technologijos ir integruotos naftos ir dujų telkinių plėtros mechanizacijas.
1981 m. Bogdančikovas buvo išsiųstas į Sachaliną, dirbo įmonėje Okhaneftegazdobycha, 1985–1988 m. buvo TSKP Sachalino regiono komiteto pramonės skyriaus instruktoriu. 1989-1993 metais Bogdančikovas dirbo Okhaneftegaz naftos ir dujų gavybos departamento vadovu.
1993 m. jis buvo paskirtas valstybinės įmonės „Rosneft“ gamybos asociacijos „Sachalinmorneftegaz“ generaliniu direktoriumi. 1997 metais Bogdančikovas buvo paskirtas „Rosneft“ viceprezidentu. 1998 m. spalį vyriausybės įsakymu Bogdančikovas buvo paskirtas „Rosneft" prezidentu.
Bogdančikovas tapo žinomas po „JUKOS“ bylos 2003 m. „Rosneft“, taip pat Igoris Sečinas, kuris tuo metu ėjo Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojo pareigas, o 2004 m. vadovavo „Rosneft“ direktorių tarybai, buvo įtariamas „JUKOS“ vadovybės baudžiamuoju persekiojimu ir naftos kompanijos žlugimu.
Vadovaudamas valstybinei įmonei, Bogdančikovas gerokai padidino jos turtą įsigijęs „Severnaja Neft“ ir renacionalizuodamas „Juganskneftegaz“. 2010 m. rugsėjį po dvejus metus trukusio konflikto su Igoriu Sečinu, Bogdančikovas paliko „Rosneft“ prezidento postą. 2011 metų birželį Bogdančikovas atsistatydino iš valstybinės korporacijos direktorių tarybos.
Palikęs „Rosneft“, Bogdančikovas investavo į didelius savo sūnų Jevgenijaus ir Aleksejaus IT projektus. Jų įmonė „Datapro“ yra viena iš komercinių duomenų centrų rinkos lyderių Rusijoje.
Nuopelnai Kremliaus režimui
Dalyvavimo įmonių perėmimuose prieš savininkų valią. Sergejus Bogdančikovas prisidėjo prie nepriklausomo stambaus verslo Rusijoje sunaikinimo, tačiau pralaimėjo aparatinėje kovoje su gudresniu ir artimesniu Putinui priešininku. Filologas Sečinas pasitelkė naftininko Bogdančikovo karjerą, kad sustiprintų savo įtaką Kremliuje ir galiausiai perimtų naftos pramonę Rusijoje.
Dalyvaujant Bogdančikovui, įvyko lemtingas Michailui Chodorkovskiui pokalbis su Putinu, kuriame „JUKOS“ vadovas papasakojo prezidentui apie „Rosneft“ korupciją, o dėl to kilo ginčas dėl šiaurinių laukų privatizavimo teisėtumo. Likus dviems savaitėms iki Platono Lebedevo arešto ir pirmųjų Chodorkovskio bei Nevzlino apklausų, „Rosneft“ vadovas Generalinei prokuratūrai parašė pirmąjį skundą, nukreiptą prieš „JUKOS“ vadovą.
Tada Bogdančikovas apkaltino bendrovės vadovybę pavogus 19 proc. „Yeniseineftegaz“ akcijų. Jo žodžiai telefoniniame pokalbyje su politikos strategu Stanislavu Belkovskiu, dalyvavusiu „informaciniame darbe“ prieš „JUKOS“, iškalbingai byloja apie aktyvų Bogdančikovo vaidmenį „puolant“ Chodorkovskį: „Supranti, aš galiu tai padaryti savo kanalais. Veidas į grindis. Jeigu nesės, bet apsi***s tikrai. Trys dienos Butyrkeje ir jis supras, kas miške viršininkas. Jis mane už****o, Stasai. Aš nepamirštu kai kurių dalykų“.
Tačiau Bogdančikovui nereikėjo skinti vienintelio „JUKOS“ kapų kasėjo laurų: manoma, kad pagrindinis kampanijos iniciatorius buvo ilgametis V. Putino pavaldinys Igoris Sečinas, o Bogdančikovas atliko tirano vaidmenį. Kaip sakė Sečinas telefoniniame pokalbyje su Bogdančikovu: „(...) Mes dabar dirbame, dabar jį sustabdome, o tu eik“. Kol Sergejus Bogdančikovas supirkinėjo Rusijos teismų sužlugdytą „JUKOS“ turtą ir priešinosi „Rosneft“ ir „Gazprom“ susijungimui, nemažai Europos ir Amerikos teismų priėmė didelės apimties „JUKOS“ užsienio akcininkų ieškinius.
2010 metais Nyderlandų Aukščiausiasis arbitražo teismas patvirtino Amsterdamo arbitražo teismo sprendimą iš „Rosneft“ išieškoti 418 mln. dolerių. Tarptautiniai ieškiniai ėmė grasinti biudžetui milijardais dolerių nuostolių. „JUKOS“ akcininkai apkaltino Rusijos valdžią pažeidžiant daugelį Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnių, ypač teisės į teisingą teismą.
Tuo metu Rusijos kuro ir energetikos komplekso kuratoriumi tapęs vicepremjeras Igoris Sečinas nusprendė pasinaudoti Bogdančikovo pažeidžiamumu tarptautinių ieškinių akivaizdoje ir pastarojo nenuolaidžiavimu derybose dėl susijungimo su „Gazprom“.
Sečinas užsiėmė lobizmu dėl jo pašalinimo iš ,,Rosneft" prezidento posto. Sečino globotinis Eduardas Chudainatovas tapo „Rosneft“ vadovu, o po ketverių metų pats Sečinas pradėjo vadovauti valstybinei korporacijai.
Bogdančikovo artumo trūkumas su Putino aplinka Sankt Peterburge ir Kremliaus abejonės dėl visiško jo lojalumo nepaliko jam jokių šansų likti sistemoje. Jis nebeužėmė jokių oficialių pareigų ir susitelkė į savo sūnų projektų rėmimą. Bogdančikovo pavyzdys rodo, kad Putino sistemoje nėra nepakeičiamų žmonių, ypač tiems, kurie nepriklauso prezidento vidiniam ratui. Vienintelis likvidus turtas žmonėms, priimtiems į aukštas pareigas Rusijos sistemoje, yra besąlyginis lojalumas. Kiek truks ši lojalumo sistema – tik laiko klausimas.
