NATO viršūnių susitikimas Hagoje buvo kupinas komplimentų ir simbolinio „švelnumo“ Baltųjų rūmų vadovui. Daugumai Europos sąjungininkių šis susitikimas reiškė ne tik Aljanso ateitį, bet ir tolesnių JAV-Europos santykių kryptį saugumo, prekybos ir kitose srityse.
Iš esmės buvo ieškoma išeities iš smarkiai išaugusios transatlantinės įtampos.
Pirmiausia, tarp JAV ir Europos Sąjungos tebevyksta sudėtingi prekybos santykių ginčai. Artėjant liepos 9-ajai – terminui, kurį D. Trumpas nustatė siekdamas išvengti naujo muitų karo – derybos pasiekė kritinį tašką.
JAV prezidentas viešai kaltina ES nesiūlant „sąžiningo susitarimo“ ir grasina įvesti 50 proc. muito tarifus Europos prekėms.
Tuo pat metu jis giriasi teigiamu susitarimu su Kinija – šalimi, kuri, priešingai nei ES, laikoma pagrindine JAV prieše.
Europos Sąjunga, savo ruožtu, siūlo JAV grįžti prie subalansuotos prekybos, tačiau kartu ruošiasi imtis atsakomųjų priemonių, siekdama apsaugoti savo verslą ir vartotojus. Nors ES diplomatai išreiškia atsargų optimizmą dėl galimybės pasiekti susitarimą iki termino pabaigos, išorėje derybos atrodo vis sudėtingesnės.
Saugumo srities iššūkiai
Be prekybos krizės, JAV ir Europa susiduria su rimtais iššūkiais saugumo srityje – visų pirma dėl ilgalaikės Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
Tai buvo vienas pagrindinių klausimų NATO viršūnių susitikime, kuris baigėsi istoriniu sprendimu: susitarta per artimiausią dešimtmetį padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP.
Tačiau Ukrainai, jau dešimtmetį kariaujančiai valstybei, tai – svarbus, bet tolimesnis tikslas. Šiuo metu kur kas aktualesnis klausimas – kaip įvykių eiga klostysis artimiausiu laikotarpiu ir kaip tai paveiks Europos gebėjimą stiprinti gynybos potencialą bei tęsti paramą Ukrainai.
Tuo pat metu JAV ir ES prekybos ginčai gali neigiamai paveikti Europos gynybos pramonę.
Šalims, priklausomoms nuo amerikietiškos ginkluotės – naikintuvų „F-35“ ar raketų sistemų – ginkluotųjų pajėgų išlaidos tik išaugs.
Galiausiai tai gali apsunkinti Europos pastangas rasti išteklių karinei ir humanitarinei pagalbai Ukrainai.
Postūmis strateginei autonomijai
Tokia situacija skatina Europą ieškoti strateginės autonomijos. Prekybos įtampa su JAV gali paskatinti tokių iniciatyvų kaip Europos gynybos fondo plėtrą.
Nors tai gali laikinai mažinti NATO operatyvinį suderinamumą, ilgainiui tai stiprins Europos savarankiškumą.
Be to, Europos Komisija jau skiria finansavimą Ukrainos gynybos pramonės paramai – tai geros naujienos tiek Ukrainai, tiek visai Europai.
NATO narių sprendimas didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP padės mažinti Europos priklausomybę nuo JAV gynybinių garantijų. Paradoksalu, bet šiam pokyčiui postūmį davė ne tiek Rusijos grėsmė, kiek paties D. Trumpo neprognozuojamumas bei jo užuominos apie galimą 5-ojo NATO straipsnio peržiūrą. Tai verčia Europos šalis prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą.
Poveikis Ukrainos paramai
Įtampa JAV ir Europos santykiuose po administracijos pasikeitimo Vašingtone jau turi tiesioginį poveikį Rusijos karui prieš Ukrainą – šis poveikis tik stiprės.
D. Trumpas nuosekliai siekia, kad išlaidų našta, susijusi su pagalba Ukrainai, tektų Europai.
Po viršūnių susitikimo Hagoje JAV prezidentas viešai pavadino Vladimirą Putiną pagrindine kliūtimi taikai Ukrainoje ir užsiminė apie galimybę perduoti Kyjivui papildomas priešlėktuvinės gynybos sistemas. Šis pareiškimas kol kas vertinamas kaip pozityvus signalas.
Tuo pačiu metu JAV administracija tęsia pareiškimus apie norą greitai užbaigti karą. Tačiau toks požiūris kelia nerimą – jis gali reikšti pasirengimą priimti Rusijos reikalavimus atsisakyti Ukrainos narystės NATO ar net perleisti kai kurias teritorijas mainais į paliaubas.
Tokie kompromisai kardinaliai pakeistų Europos ir pasaulio saugumo padėtį.
Didėjantys JAV ir Europos nesutarimai bei silpnėjantis Vašingtono vaidmuo Ukrainos klausimu kelia papildomą grėsmę.
Rusija stiprina spaudimą Kyjivui, o raketų ir dronų smūgiai tik suintensyvėjo. Taip bandoma priversti Ukrainą priimti nepalankias sąlygas, o kartu tikrinamas Europos ir NATO vienybės tvirtumas.
D. Trumpo politika išlieka nepastovi ir priklausoma nuo daugelio veiksnių. Viena vertus, ji išmuša sąjungininkus iš įprastos veikimo rutinos ir kelia grėsmę stabilumui, kita vertus, verčia Europą stiprinti savo gynybinius pajėgumus, gilinti bendradarbiavimą NATO rėmuose ir siekti strateginės nepriklausomybės.
Tokia dinamika formuos tiek Europos saugumo ateitį, tiek Ukrainos karo trajektoriją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
