Vos tik po sankcijų patvirtinimo Lenkija pranešė: „Sankcijų taikomas Rusijos laivas iš „šešėlinio laivyno“ atliko įtartinus manevrus netoli elektros kabelio, jungiančio Lenkiją ir Švediją“, – socialiniuose tinkluose parašė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Ir pridūrė: „Po veiksmingos mūsų kariuomenės intervencijos laivas įplaukė į vieną iš Rusijos uostų.“
Šių įvykių sutapimas dar kartą atskleidė didžiulius iššūkius, su kuriais ES susiduria vykdydama jau metus trunkančią misiją, kuria siekiama sustabdyti neaiškią senų tanklaivių flotilę, Maskvos dislokuotą jūroje ir apeinančią Vakarų griežtas nustatytas ekonomines sankcijas.
Paaiškėjo, kokį pavojų kelia Rusijos „šešėlinis laivynas“
Politinis dėmesys „šešėliniam laivynui“ nuolat augo nuo 2024 m. birželio, kai pirmą kartą Briuselis įtraukė Rusijos valdomus naftos tanklaivius į juodąjį sąrašą ir uždraudė jiems įplaukti į ES uostus ir naudotis ES paslaugomis.
Tuomet juodojo sąrašo logika buvo pagrįsta visų pirma siekiu užkirsti kelią didelio masto apgaulėms.
Tačiau po keleto incidentų Baltijos jūroje, įskaitant vieną gruodžio mėn., kai Suomija sulaikė naftos tanklaivį, įtariamą tyčiniu kritiškai svarbaus povandeninio kabelio sugadinimu, kilo didelis susirūpinimas ir paaiškėjo, kokį didelį pavojų „šešėlinis laivynas“ kelia bloko saugumui ir aplinkai.
Praėjusią savaitę Estija išleido griežtą įspėjimą: Rusija dabar yra pasirengusi, jei reikia, karine jėga ginti savo laivus, kad galėtų tęsti prekybą jūra gabenama nafta.
Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai šalis sulaikė įtartiną laivą, plaukiojusį jos vandenyse be vėliavos. Estijos valdžios institucijoms sustabdžius laivą, į vietą atvyko Rusijos karinis lėktuvas.
„Šis naikintuvas buvo vieną minutę pažeidęs NATO teritoriją. Tai yra visiškai naujas reiškinys“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna NATO susitikime Turkijoje.
„Turime suprasti, kad Rusija oficialiai susiejo save su Rusijos šešėline laivyba. Turime suprasti, kad situacija yra tikrai rimta.“, – pabrėžė jis.
Didžioji dalis Rusijos tanklaivių atkeliavo iš Vakarų Europos įmonių
Kremlius surinko savo „šešėlinį laivyną“ atsakydamas į G7 ir Australijos 2022 m. po kelis mėnesius trukusių intensyvių derybų nustatytą Rusijos jūra gabenamos naftos kainų ribą.
Ši novatoriška iniciatyva uždraudė Vakarų įmonėms teikti pagrindines paslaugas Rusijos tanklaiviams, pavyzdžiui, draudimą, finansavimą ir vėliavos suteikimą, jei jie parduodavo naftą už didesnę nei sutarta 60 JAV dolerių (apie 55,8 eurų) už barelį kainą.
Tarptautinė priežiūra pasiekė visų laikų aukštumas, todėl Maskva griebėsi prastos būklės tanklaivių, kurių kai kurie buvo 20 metų ar senesni, valdomų sudėtingų struktūrų, skirtų paslėpti tikruosius savininkus ir operatorius. Laivams buvo suteiktas neatitinkantis rinkos standartų draudimas, nepriklausantis rinkos lyderių koalicijai, ir „patogios vėliavos“ iš šalių, nenorinčių laikytis Vakarų apribojimų, pvz., Panamos, Liberijos ir Maršalo Salų.
Laikui bėgant Kremlius sukaupė didelį laivyną, kurį sudaro net 650 tanklaivių, galinčių išvengti G7 sąjungininkų stebėjimo taikydami įvairias apgaulingas priemones, pavyzdžiui, perduodami suklastotus duomenis ir išjungdami atsakiklius, kad taptų nematomi.
Rizika pasiteisino: nuo 2022 m. Rusija nuolat parduoda Uralo naftą už kainą, viršijančią 60 JAV dolerių (55,8 eurų) ribą, o praėjusių metų balandį ji pasiekė net 85 JAV dolerius (74,6 eurus).
Kinija ir Indija pakeitė Europą kaip pagrindinius Rusijos naftos pirkėjus, teikiančius gyvybiškai svarbias pajamas karo ekonomikai.
Tačiau tai taip pat kainavo nemažai: pagal Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenis, Maskva išleido 10 mlrd. JAV dolerių (8,7 mlrd. eurų) armados pastatymui, kuri šiandien tvarko didžiąją dalį Rusijos žalios naftos prekybos visame pasaulyje.
Maža to, didelė dalis šių nusidėvėjusių tanklaivių buvo parduoti Rusijai Vakarų Europos įmonių, ypač Graikijos.
Pažymėtina, kad blokas susilaikė nuo tiesioginio draudimo parduoti tanklaivius Rusijai ar perduoti jų nuosavybės teises, nors uždraudė tūkstančius kitų eksporto prekių, kurių Maskva labai reikėjo.
Vietoj to jis įvedė pranešimų sistemą, pagal kurią ES įmonės ir asmenys privalo pranešti apie tokius sandorius, jei potencialus pirkėjas yra susijęs su Rusija.
Padėtį galėtų pakeisti griežti apribojimai
Po keleto sankcijų raundų ES išplėtė savo juodąjį sąrašą iki 342 „šešėlinio laivyno“ laivų, iš kurių kai kurie taip pat buvo įtraukti į Jungtinės Karalystės ir JAV sankcijų sąrašą.
Blokas taiko individualias sankcijas įmonėms, kurios padeda apeiti G7 nustatytą kainų ribą, paskutinė iš jų – VSK – žinoma Rusijos energetikos sektoriaus draudimo bendrovė.
Be to, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad bus taikoma dar daugiau sankcijų.
„Tai rodo, kad po beveik trejų metų Vakarų vyriausybės pradeda rimtai vertinti šią problemą“, – sakė Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) energetikos analitikas Petras Katinas.
Pasak jo, tolesnis įtraukimas į sąrašą padėjo apriboti laivyno veiklą jūroje, nes uostai vis labiau nenori priimti krovinių iš į juodąjį sąrašą įtrauktų laivų.
Naujausia mėnesinė CREA ataskaita rodo, kad „šešėlinių“ tanklaivių dalis, gabenanti rusišką naftą, sumažėjo nuo 65 proc. sausį iki 53 proc. balandį. Likusius 47 proc. perveža tanklaiviai, priklausantys G7 šalims arba jų apdrausti, todėl privalo laikytis kainų reikalavimų.
Tačiau vis dar yra keletas spragų. Pavyzdžiui, perkėlimas iš laivo į laivą, kurį Rusija naudoja siekdama paslėpti savo žalios naftos kilmę ir apgaulingai ją parduoti pasaulinėse rinkose.
„Šios operacijos turėtų būti visiškai uždraustos, nes jos kelia akivaizdžią grėsmę sankcijų vykdymui ir jūrų saugumui“, – sakė P. Katinas.
Padėtį galėtų pakeisti griežti apribojimai „šešėlinio laivyno“ laivams plaukti per Europos vandenis, siekiant apriboti jų navigacijos galimybes.
Teoriškai, išplėstas šios teisės aiškinimas, suteikiantis įgaliojimus valdžios institucijoms sulaikyti ir stabdyti „šešėlinio laivyno“ laivus plačiu mastu ir reguliariai, leistų ES gerokai sustiprinti savo veiksmus, kurie iki šiol kritikuojami kaip pernelyg laipsniški.
Tačiau toks žingsnis galėtų lengvai atsisukti prieš pačią ES, nes sukurtų blogą precedentą likusiam pasauliui. Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) neseniai paskelbtame tyrime įspėjo, kad toks agresyvus planas gali padrąsinti „revizionistines valstybes“, tokias kaip Kinija, Iranas ir Rusija, dar labiau „piktnaudžiauti sistema“ ir dar labiau „padidinti Vakarų pažeidžiamumą dėl jau dabar jiems metamo kaltinimo – nenuoseklaus pasaulinių principų taikymo“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
