Panaikinus COVID-19 ribojimus, tokie pokyčiai nestebina. Situacijos laimėtojai ir pralaimėtojai taip pat nėra netikėti – pavyzdžiui, kelionių į užsienį sektorius ir prekyba fizinėse parduotuvėse dar nėra iki galo atsigavę, o „Amazon“ ir kiti pristatymu į namus užsiimantys verslai klesti.
Tačiau toks naratyvas neatskleidžia viso vaizdo. Daugelio verslų atsigavimas priklausys ne tik nuo panaikintų apribojimų. Verslo inovatyvumas po pandemijos strigti dar keletą metų – regis, apie tai niekas nešneka, rašoma theconversation.com.
Produktyvumas ir nuotolinis darbas
Įvedus COVID-19 suvaržymus buvo paskelbta, kad visi, kas gali, turi dirbti iš namų. Labai svarbu, kaip tai paveikė produktyvumą – vieną iš standartinių BVP augimą ir atlyginimus lemiančių faktorių. Jungtinėje Karalystėje produktyvumas krenta jau daugelį metų, todėl būtų verta kabintis už visko, kas užkerta kelią jo tolesniam prastėjimui.
Diskutuotina, kaip produktyvumą veikia nuotolinis darbas. Iki pandemijos publikuoti tyrimai aiškiai rodė, kad žmonėms dirbant iš namų produktyvumas yra didesnis. Bet Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) 2020 m. rugsėjo mėnesį išleido straipsnį, kuriame teigiama, kad bendras poveikis būtų neigiamas – su tuo sutinkama ir 2020 m. gruodžio mėnesio Anglijos valstybinio banko straipsnyje. Jei jie teisūs, nieko gero, kad dauguma žmonių įsitikinę, kad nuotolinio darbo niekada nebebus visiškai atsisakyta.
Tad kodėl dirbant iš namų produktyvumas turėtų mažėti? Viena iš esminių priežasčių yra tai, kad mūsų produktyvumą veikia mūsų sugebėjimas generuoti naujas idėjas. Kuo daugiau inovatyvių idėjų turi verslas, tuo geriau vystosi šalies ekonomika.
Kūrybingumui darbe reikia ne tik kūrybingų žmonių, bet grupinio mąstymo. Tyrimai rodo, kad buvimas su bendradarbiais veikia tiek sugeneruojamų idėjų kiekį, tiek jų dažnumą. Naujos idėjos gali gimti bet kur, nuo formalaus susirinkimo iki apsikeitimo nuomonėmis kartu valgant sumuštinius ar kartu su kolega laukiant eilėje prie biuro esančioje kavinėje. Kuo mažiau galimybių turime bendrauti, tuo prastesnės bus mūsų idėjos.
Tai – pagrindinė austrų ekonomisto Josepho Schumpeterio „kūrybinės destrukcijos“ sąvokos mintis. Šia sąvoka aiškinama, kad ekonomikos augimas iš esmės evoliucinis procesas, kuriame naujos idėjos keičia senas. Kai idėjų srautas sumažėja, prasideda stagnacija.
Grėsmė Jungtinei Karalystei
Kartais gali atrodyti, kad naujos idėjos yra pervertintos ir kad naujus produktus rinkoje nulemia vartotojų poreikiai. Bet dažnai būna atvirkščiai.
Tai puikiai iliustruoja žymioji scena iš filmo „Ir velnias dėvi Prada“, kurioje mados magnatė Miranda Priestly (vaidina aktorė Meryl Streep) lediniu tonu duoda savo naujai asistentei Andy Sachs (vaidina aktorė Anne Hathaway) pamoką apie tai, kaip veikia drabužių industrija. Pamoką išprovokuoja A. Sachs kikenimas iš viso sambrūzdžio, kuris kilo renkantis iš dviejų diržų, kurie jai atrodo labai panašūs.
M. Priestly nusišaipo iš jos „nunešioto mėlyno megztinio“, sakydama, kad jo mėlynas atspalvis yra ne bet koks, bet žydrai melsvas, į madą atėjęs per Oscar de la Renta kurtų suknelių kolekciją. Jį tuomet kopijavo daugelis dizainerių, kol galiausiai mada išsifiltravo į paprastas parduotuves, kurios pardavė milijonus tokios spalvos drabužių. Mintis ta, kad idėjas kopijuoja daugybė įmonių, kurios ekonomikos augimo atžvilgiu iš esmės veikia kaip daugikliai.
Iš tiesų inovacijos yra pats svarbiausias faktorius ekonomikos augimui ilguoju laikotarpiu. BVP skaičiai didesni tose šalyse, kuriose registruota daugiausiai inovatyvių įmonių.
Taip pat neseniai išleistas straipsnis apie tai, kaip inovacijas veikia pandemijos. Jame analizuojamas ankstesnių pandemijų, pavyzdžiui, ispaniškojo, Hongo, azijietiškojo ir kiaulių gripo bei encefalito pandemijų poveikis patentų paraiškoms ir daroma išvada, kad po pandemijos šoko inovatyvumui atsigauti prireikia maždaug septynerių metų.
Naujų idėjų kanaluose šokas pajuntamas maždaug po dvejų ar trejų metų, nes į pandemiją kompanijos įžengia su sąrašu jau turimų naujų idėjų, kurias dar reikia įgyvendinti. Tuomet prasideda ketverius ar penkerius metus trunkanti pandemija.
Neproporcingai stipriai paveikti būna tie sektoriai, kuriuose moksliniai tyrimai yra intensyvesni. Jei žmonių iškritimas iš darbo rinkos ir jų negalėjimas bendrauti taip, kaip įprasta, ir turės tokį poveikį, tuomet šį kartą ilgalaikė bent dalinio nuotolinio darbo perspektyva gali pakenkti dar labiau.
Beje, ypač tai gresia Jungtinei Karalystei. „WIPO“ pasaulinio inovacijų indekso duomenimis, JK šiuo metu yra ketvirtoje vietoje pagal „inovacijų išvestį“, t. y. pagal tai, kokia dalis idėjų virsta pardavimais.
Suvaržymų panaikinimas yra puiki proga paskatinti „idėjų ekonomikos“ augimą. Tiek JK, tiek kitų šalių vyriausybėms geras patarimas būtų stengtis labiau padėti toms įmonėms, kurios yra itin svarbios moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, turint omenyje laikotarpį, kuriuo gali kilti ši grėsmė. Taip pat verta investuoti į patentų biurus, kad jų darbas būtų kuo sklandesnis, ir kurti daugiau erdvių, kurios būtų skirtos būtent tam, kad žmonės ten rinktųsi ir kartu vystytų idėjas.
Žiūrint į naujausius ekonomikos atsigavimo skaičius nevalia galvoti, kad viskas grįžta į savo vėžes – dabar reikalingas vaizdas iš paukščio skrydžio, o ne iš pažemės. Jungtinė Karalystė šiuo metu išgyvena idėjų kūrimo nuosmukį, kuris sulėtins ekonomikos augimą, ir kurį nuotolinis darbas tik pablogins. Šios problemos sprendimas yra maratonas, o ne sprintas, ir tai turi būti pirmos eilės prioritetas.
