Paklausti apie Rusijos santykius su vakarinėmis kaimynėmis, respondentai teigiamai atsiliepė apie Baltarusiją, kuri surinko 1–2 balus skalėje nuo 1 iki 16, kur 1 reiškia geriausią, o 16 – blogiausią įvertinimą. Suomija ir Norvegija buvo įvertintos 7–8.
Estijai skirti balai skyrėsi pagal miestus ir amžiaus grupes: Kaliningrade jaunesni nei 40 metų žmonės santykiams su Estija skyrė 9 balus, vyresni nei 40 metų asmenys Maskvoje, o jaunesni nei 40 metų Pskove – 14. Dauguma žmonių skyrė 11 balų.
Santykių su Lietuva, Latvija bei Lenkija įvertinimai buvo dar blogesni.
Dauguma respondentų Rusijoje santykius su Ukraina įvertino blogiausiu įmanomu balu – 16.
Baltijos šalys suvokiamos kaip pavojingos
Panašioje skalėje, respondentai buvo paprašyto įvertinti įvairių šalių grėsmės Rusijai lygį. Šiuo atveju Baltijos šalys gavo 4–8 balus (1 balas šiuo atveju reiškia didžiausią įmanomą grėsmės lygį, 16 – mažiausią).
Ukrainos, rusų supratimu, keliama grėsmė gavo maksimalų 1 balą, o Lenkijos – 3. Suomijos, respondentų supratimu, Rusijai keliama grėsmė įvertinta 8–9 balais, o Norvegija įvertinta kaip mažiau pavojinga. Tuo metu grėsmė iš Baltarusijos, rusų akimis, yra mažiausia, todėl buvo įvertinta 16 balų.
Tyrimas mažesnėje (focus) grupėje atskleidė, kad rusai kritiškai vertina Baltijos šalis dėl prisijungimo prie NATO ir mano, kad taip jos dar kartą prarado savo nepriklausomybę.
Respondentai taip pat sakė manantys, kad estai nekenčia Rusijos, trukdo vartoti rusų kalbą, perrašo Antrojo pasaulinio karo istoriją ir šalina sovietinius paminklus, taip pat, kad NATO tankai ruošiasi invazijai Narvoje.
