„NATO nenori karo su Rusija, nesiekiame konfrontacijos“, – sakė jis britų transliuotojui BBC.
„Esame gynybinis aljansas, tačiau turime užtikrinti, kad nebūtų vietos nesusipratimams, apsiskaičiavimams dėl mūsų gebėjimo ginti ir apsaugoti sąjungininkus“, – pridūrė jis.
NATO pirmą kartą istorijoje dislokuoja savo greitojo reagavimo pajėgas, siekdama sustiprinti savo rytinį flangą Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.
JAV ir Europai „reikia iš tikrųjų laikytis išvien... [atsakant] tiek į agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą, tiek į grėsmingą retoriką, sklindančią iš Maskvos“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
„Būtent tai ir darome, stiprindami NATO karinį buvimą rytuose“, – kalbėjo Aljanso vadovas.
Pasak J. Stoltenbergo, Rusija „vykdo plataus masto karinę invaziją į suverenią, taikią valstybę“, ir „nėra jokių abejonių“, kad už tai atsakingas prezidentas Vladimiras Putinas.
Tai yra vėliausias NATO žingsnis, kuriuo siekiama sustiprinti Aljanso gynybą. Anksčiau sąjungininkės Jungtinių Valstijų iniciatyva skubiai permetė tūkstančius karių į rytines valstybes nares, Kremliui ėmusis veiksmų prieš Ukrainą.
Tačiau NATO „pagrindinė atsakomybė ir pagrindinis uždavinys“ tebėra užkirsti kelią puolimui prieš kurią nors valstybę narę, pažymėjo J. Stoltenbergas.
„Ukraina yra labai vertinama partnerė, mes ją palaikome, tačiau Ukrainai netaikomas toks pat saugumas, absoliutus saugumas... koks taikomas NATO sąjungininkėms“, – paaiškino jis.