„Jų narystė padidins mūsų bendrą saugumą, parodys, kad NATO durys yra atviros ir kad agresija yra nenaudinga“, – pareiškė jis reporteriams per aljanso susitikimą Berlyne.
Kiek anksčiau sekmadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin per spaudos konferenciją paskelbė, kad šalies vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO.
Tokį pat žingsnį artimiausiu metu ketina žengti ir kaimyninė Švedija.
Dienraštis „Svenska Dagbladet“ sekmadienį pranešė, kad Švedijos vyriausybė jau antradienį planuoja pateikti NATO oficialią paraišką priimti šalį į Vakarų gynybos aljansą.
Tuo tarpu J. Stoltenbergas taip pat pareiškė esąs tikras, kad Turkijai rūpestį keliantys klausimai dėl numatomo Švedijos ir Suomijos stojimo į aljansą bus išspręsti.
„Esu tikras, kad mes sugebėsime rasti bendrą pagrindą, pasieksime sutarimą dėl to, kaip spręsti su naryste susijusius klausimus“, – pareiškė jis reporteriams ir pridūrė palaikantis ryšį su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.
Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes ir ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.
Kartu Ankara yra davusi suprasti, kad yra pasirengusi aptarti šiuos klausimus su būsimomis NATO kandidatėmis.
