„Negalime sutikti su tuo, kad nuo 1997 metų prisijungusiose šalyse nebūtų NATO pajėgų. Juk tokiu atveju pusė mūsų narių liktų neapsaugotos“, – sakė jis Kanados transliuotojui CBC.
„Tokiu atveju turėtume antrarūšių NATO narių, o mes negalime to leisti“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Kalbėdamas apie įtemptą padėtį šalia Ukrainos sienos, kur Maskva yra dislokavusi dešimtis tūkstančių karių, Aljanso vadovas pakartotojo, kad „kol kas nėra aišku, kokie yra Rusijos ketinimai“.
Pasak jo, būtent Maskva sukėlė krizinę situaciją Europoje ir jai būtina nutraukti tolesnę eskalaciją.
„Agresorė yra Rusija. Tikėtis, kad agresijos auka [Ukraina] deeskaluos situaciją, yra tarsi iš tikrųjų įsivaizduoti visą padėtį keistai, apverčiant aukštyn kojomis“, – kalbėjo jis, atsakydamas į klausimą, ar Kijevas turėtų padaryti daugiau pagal Minsko susitarimus, siekiant išvengti naujo karo Europoje.
Generalinis sekretorius patikino, kad NATO yra pasirengusi susėsti derybų ir diskutuoti Maskvai rūpimomis temomis. J. Stoltenbergas taip pat pabrėžė, kad su Rusija įmanoma susitarti.
Jo teigimu, NATO turi stiprinti savo pajėgumus, nes su Rusija galima palaikyti dialogą tik demonstruojant stiprybę ir vienybę.
