Aljanso tinklalapyje paskelbtame pareiškime nurodoma, kad NATO ir Ukrainos taryba rengia „Ukrainos perėjimo prie visiškos sąveikos su NATO veiksmų planą“.
„Taip pat rengiame naujus humanitarinio išminavimo, sužeistų Ukrainos karių medicininės reabilitacijos ir Ukrainos gynybos pramonės potencialo vystymo projektus, pagrįstus strategine gynybos pirkimų peržiūra“, – rašoma jame.
Pareiškime pažymima, kad karo Ukrainoje akivaizdoje sąjungininkės ir toliau tvirtai laikosi įsipareigojimo toliau didinti paramą ir padės tiek, kiek reikės.
„Stipri, nepriklausoma Ukraina yra gyvybiškai svarbi euroatlantinės erdvės stabilumui“, – pabrėžiama pareiškime, paskelbtame po NATO ir Ukrainos tarybos posėdžio.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo ruožtu sakė: „Šiandien patvirtinome plataus užmojo kitų metų darbo programą. Ji apima energetinį saugumą, inovacijas ir sąveiką.“
Jis nurodė, kad NATO visapusiškos pagalbos paketas šiuo metu keičiamas į daugiametę pagalbos programą.
„Padedame Ukrainai pereiti nuo sovietinių laikų prie NATO įrangos ir standartų ir užtikrinti, kad jų pajėgos būtų visiškai sąveikios su mūsų pajėgomis“, – paaiškino J. Stoltenbergas.
„Taip pat aptarėme Ukrainos kelią į narystę. Sąjungininkai sutaria, kad Ukraina taps NATO nare. Dabar pateikėme rekomendacijas dėl prioritetinių Ukrainos reformų, įskaitant kovą su korupcija, teisinės valstybės stiprinimą ir paramą žmogaus teisėms bei mažumų teisėms“, – sakė generalinis sekretorius.
„Ukraina yra arčiau NATO nei bet kada anksčiau“, – pabrėžė jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras anksčiau trečiadienį pareiškė, kad jo šalis nenusileis kovoje su Rusija, nors kilo abejonių dėl JAV paramos, o pažanga fronte yra minimali.
„Turime tęsti, turime kovoti toliau. Ukraina nenusileis“, – Briuselyje sakė Dmytro Kuleba.
„Mūsų strateginis tikslas – teritorinis vientisumas su tarptautiniu mastu pripažįstamomis 1991 metų sienomis – lieka nepakitęs, – sakė jis. – Tai ne vien Ukrainos saugumo, bet ir visos euroatlantinės erdvės saugumo klausimas.“
Esama nuogąstavimų, kad nepakankama Vakarų parama – tokiu metu, kai jų dėmesį atitraukia Izraelio ir „Hamas“ karas – galiausiai galėtų priversti Kyjivą iš silpnesniojo pozicijos siekti kompromiso su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Vakarų šalių pareigūnai tvirtina, kad tebėra įsipareigoję ir nespaudžia Kyjivo derėtis su Maskva, net jei ukrainiečių generolas pripažįsta, kad kovos atsidūrė kruvinoje aklavietėje.
Dėl JAV Kongreso griežtosios linijos respublikonų nepritarimo įstrigo naujas 60 mlrd. dolerių (54,8 mlrd. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketas ir kilo abejonių dėl JAV paramos ateityje.
„Tikimės, kad JAV Kongresas taip pat suras sprendimą, geriausiai atitiksiantį amerikiečių interesus, kurie iš tiesų yra remti ir Izraelį, ir Ukrainą“, – sakė D. Kuleba.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai toliau tvirtai rems Ukrainą.
„Atsakymas čia, NATO, šiandien yra aiškus ir nepajudinamas. Turime remti ir toliau remsime Ukrainą“, – sakė A. Blinkenas Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime.
