Jis sako, kad pirmiausia abiejų šalių narystės NATO įtrauks didelių karinių pajėgumų, be kita ko, tai išplės Aljanso šiaurinę geografiją ir padidins atsakomybės srities dalį.
„Žvelgiant iš karinės perspektyvos, visų pirma, abi šalys nedelsdamos į aljansą įtraukia labai pajėgių kariuomenių. Nėra reikalingos plėtros programos ar institucinės reformos programos, šios karinės pajėgos jau daugelį metų bendradarbiauja su aljanso pajėgomis pratybų metu“, – NATO viešajame forume sakė C. Cavoli.
„Antras dalykas, kurį jos atneša, yra nauja geografija į šiaurinę mūsų atsakomybės srities dalį. Baltijos jūra dabar suvokiama visai kitaip, nes ją supa NATO šalys su stipriomis tautomis ir stipria kariuomene“, – pridūrė jis.
„Tiesiog didžiuliai privalumai, kurie ateina iš karto“, – sakė C. Cavoli.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu prieš pat Aljanso viršūnių susitikimą pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.
Švedija kartu su Suomija pernai paskelbė sieksiančios prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje. Suomija oficialiai NATO nare tapo šiemet balandį. Tuo metu Švedijos narystė įstrigo, nes jos ratifikavimą vilkino Turkija, teigdama teigė, kad Švedija turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.
Pirmadienį NATO sąjungininkes nustebino naujas R. T. Erdogano pareiškimas, kuriuo šis susiejo Švedijos narystę su įstrigusių Ankaros derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) atnaujinimu.
Vilniuje Turkijos lyderis pirmadienį susitiko ir su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu – pastarasis po susitikimo paskelbė, kad aptartos galimybės suteikti naują impulsą ES ir Turkijos bendradarbiavimui.
