„Šį imperinį užkariavimo karą pradėjo prezidentas (Vladimiras) Putinas. Būtent V. Putinas toliau eskaluoja karą“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Taip pat vis labiau nerimaujame, kad Kinija gali planuoti teikti paramą letaliniais [ginklais] Rusijos karui“, – pridūrė jis.
Landsbergis: nusprendusi tiekti Rusijai ginklus, Kinija sulauktų Vakarų reakcijos
Lietuvos užsienio reikalų ministras sako esąs tikras, jog nusprendusi tiekti ginklus su Ukraina kariaujančiai Rusijai, Kinija sulauktų Vakarų bendruomenės sankcijų.
Taip Gabrielius Landsbergis pirmadienį kalbėjo po Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškimo sekmadienį, kad Kinija svarsto tokią galimybę.
„Buvo manančių, jog Vakarai nebus vieningi, kai Rusija puolė Ukrainą. Mes buvome vieningi, ir iš to galima pasimokyti. Tikiuosi, kad remiantis šia pamoka, Kinija turės pakankamai argumentų nepadėti Rusijai genocidiniame kare prieš Ukrainą“, – Briuselyje žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis teigė esąs susirūpinęs dėl šios informacijos, o Vakarai, jo teigimu, turi pasiųsti „labai aiškų signalą“, jog gali susitarti dėl sankcijų, izoliacijos ir kitų dalykų.
„Manau, jog yra neįsivaizduojama, jog mes nereaguotume“, – sakė ministras, kalbėdamas apie galimą Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą.
Didelė tarptautinės bendrijos dalis nerimauja dėl vis glaudesnių Pekino ir Maskvos ryšių, taip pat dėl Kinijos atsisakymo tiesiai pasmerkti Kremliaus agresiją Ukrainoje.
Pekinas pirmadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų teiginius, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, ir pavadino juos melagingais.
Borrellis: jei Kinija imtų tiekti Rusijai ginklus, ES tai būtų „raudonoji linija“
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį perspėjo Kiniją nesiųsti Rusijai ginklų karui Ukrainoje, Pekinui atmetus JAV pareiškimus, kad Kinija svarsto tokią galimybę.
J. Borrellis nurodė Kinijos diplomatijos vadovui Wang Yi pasakęs, kad „mūsų santykiuose mums tai būtų raudona linija“
„Jis man pasakė, kad jie neketina to daryti, kad jie neplanuoja to daryti. Tačiau mes išliksime budrūs“, – sakė ES diplomatijos vadovas.
Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad Kinija dabar „svarsto galimybę suteikti [Maskvai] paramą mirtina“ ginkluote, nuo „šaudmenų iki pačių ginklų“.
Tačiau Pekinas pirmadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų teiginius, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, ir pavadino juos melagingais.
„Jungtinės Valstijos, o ne Kinija, be perstojo siunčia ginklus į mūšio lauką“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas.
27 narių Europos Sąjunga tvirtai remia Ukrainą nuo pat Maskvos invazijos pradžios prieš beveik metus ir teikia Kyjivui milijardų eurų vertės karinę bei finansinę paramą.
Didelė tarptautinės bendrijos dalis nerimauja dėl vis glaudesnių Pekino ir Maskvos ryšių, taip pat dėl Kinijos atsisakymo tiesiai pasmerkti Kremliaus agresiją Ukrainoje.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas įspėjo, kad jei Kinija tikrai pradės tiekti ginklus Rusijai, tai „tikrai turės pasekmių“.
„Mums taip pat reikia visomis priemonėmis spausti ir įspėti Kiniją, kad tarptautinė bendrija su tuo niekaip nesutiks“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Nors ES įspėjo Pekiną, ji taip pat svarsto planus spartinti savo gamybą ir Kyjivui labai reikalingų šaudmenų tiekimą.
„Padarysime visa, ką galime, – sakė J. Borrellis. – Tai skubiausias reikalas; jei mums tai nepavyks, tuomet karo rezultatui tikrai iškils pavojus.“
Estija yra pateikusi pasiūlymą ES šalims drauge už 4 mlrd. eurų nupirkti milijoną 155 mm kalibro sviedinių Ukrainai.
Apskaičiuota, kad Ukraina kiekvieną mėnesį sunaudoja tūkstančiais šaudmenų daugiau, nei ES gynybos industrija šiuo metu yra pajėgi pagaminti.
